Kas yra astronomija
Ką tiria astronomija. Astronomijos ryšys su kitais mokslais, jos reikšmė. Astronomija(sudurtinis žodis , kilęs iš graikų kalbos žodžių astron-šviesulys ir nomos-dėsnis)-mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandara, kilmę bei raidą.Jos sukauptos žinios taikomos praktiniams žmonijos poreikiams tenkinti.
Astronomija-vienas seniausių mokslų. Jo pradmenys jau prieš kelis tūkstančius metų buvo žinomi babiloniečiams, egiptiečiams ir kinams, kurie taikė juos, matuodami laiką ir orientuodamiesi pasaulio šalių atžvilgiu.
Mūsų laikais astronomija taip pat padeda nustatyti tikslų laiką ir geografines koordinates, pažinti kosminę erdvę, plėtoti kosmonautiką, tirti mūsų planetą iš kosmuso. Bet tai dar toli gražu ne visi astronomijos sprendžiami uždaviniai.
Mūsų Žemė yra visatos dalis. Mėnulis ir Saulė sukelia joje potvynius ir atoslūgius. Saulės spinduliai ir jų kitimas turi įtakos Žemės atmosferos procesams ir organizmų gyvybinei veiklai. Įvairių kosminių kūnų poveikį Žemei taip pat tiria astronomija.
Astronomija tiria kosmose medžiagą tokios būsenos ir tokių matmenų, kurių neįmanoma gauti labaratorijose. Taip ji plečia fizikitį pasaulio vaizdą, mūsų žinias apie materiją. Visa tai svarbu dialektiniam materialistiniam gamtos pažinimui.
Galėdama iš anksto apskaičiuoti, kada prasidės Saulės ir Mėnulio užtemimai, pasirodys kometos, gamtamoksliškai aiškindama Žemės ir kitų dangaus kūnų kilmę bei evoliuciją, astronomija teigia, kad nėra ribų žmogaus pažinimui.
Praėjusiame amžiuje vienas filosofas idealistas teigė, jog žmogaus pažinimas yra ribotas. Jis tvirtino, kad, nors žmonės ir išmatavo atstumą iki kai kurių šviesulių, jie niekuomet negalės nustatyti žvaigždžių cheminės sudėties. Tačiau netrukus atsirado spektrinė analizė. Astronomai na tik ištyrė žvaigždžių atmosferų cheminę sudetį, bet ir nustatė jų temperatūrą.
Įsiskverbti į Visatos gelmes, ištirti dangaus kūnų fizikinę prigimtį padeda teleskopai ir kiti prietaisai, kuriuos šiuolaikinei astronomijai tkeiia įvairių mokslo bei technikos sričių laimėjimai.
Astronominiai stebėjimai ir teleskopai
Pagrindinis astronomijos prietaisas yra teleskopas. Teleskopo paskirtis-surinkti kuo daugiau dangaus šaltinių šviesos, o jei stebima vizualiai-dar ir didinti kampą, kuriuo matomas stebimaso bjektas.Teleskopo pagrindinė optinė dalis yra objektyvas, kuris surenka šviesą ir sukuria šaltinio atvaizdą.
Teleskopas, kurio objektyvą sudaro lęšis arba jų sistema, vadinamas refraktoriumi, o teleskopas, kurio objektyvą sudaro įgaubtas veidrodis –reflektoriumi.Į teleskopą patenkančios stebimo objekto šviesos energija proporcinga objektyvo plotui.Juo jis didesnis, juo silpniau spindinčius objektus galima pamatyti pro teleskopą.
Refraktoriuje šviesos spinduliai, perėję pro objektyvą, lųžta ir židinio plokštumoje sudaro objekto atvaizdą. Reflektoriuje spinduliai atsispindi nuo įgaubto veidrodžio ir susirenka židinio plokštumoje. Dangaus objekto atvaizdas fotografuojamas arba stebimas pro lęšį, vadinamą okuliaru.