ĄŽUOLAS
Ąžuolas yra lapuotis medis. Ąžuolo žiedai maži, blankių spalvų. Jų žiedadulkes išnešioja vėjas. Rudenį ąžuolas užaugina giles. Iš gilių darom įvairius darbelius. Jas labai mėgsta šernai. Anksčiau dar virdavo gilių kavą. Ąžuolas – ilgiausiai gyvenantis mūsų krašto medis.
Ąžuolas geriau auga derlinguose ir pakankamai drėgnuose dirvožemiuose. Užauga iki 30-35 m. aukščio. Šaknys gilios. Laja plati. Šakos stambios. Pradeda derėti 15-60 m. amžiaus. Žydi, skleidžiantis lapus. Gyvena 400-1000 m., kai kurie 1500 m. ir daugiau. Paprastasis auga visoje Lietuvoje. Šios rūšies yra 2 ekologinės formos: ankstyvoji ir vėlyvoji skleidžia lapus 2-3 savaitėmis vėliau. Dar auginama šios rūšies – 10 dekoratyvinių formų; dažnesniosios: glaustašakės, svyruoklinė, įvairialapė, raudonlapė. Seni paprastieji saugomi kaip gamtos paminklai; žymiausi: Stelmužės, Šaravų, Zyplių. Bekotis auga Trako miške Ąžuolijos ir Begėdžių miškuose.
Vasarą žaliuojantieji arba visada žaliuojantieji medžiai. Lapai skiautėti arba ištisiniai, dantytais arba lygiais kraštais, tankiau prisagstyti ūglių galuose. Kuokeliniai žiedai nusvirusiuose žirginiuose, apyžiedis smulkus, žalias, 4 – 7 skiltis; kuokelių 4 – 12. Piesteliniai žiedai nežymūs, po vieną arba po keletą ant žiedkočio; apyžiedis 4-7-skiautės; mezginė su 3, rečiau 4 lizdais, apgaubta žvynuoto gvildo; kiekviename lizde 2 sėklapradžiai; liemenėliai 3; purka stambi. Vaisius — vienasėklė gilė su neišsivysčiusiu sėklapradžių likučiais.
Yra apie 600 rūšių, paplitusiu Šiaurės pusrutulio vidutinėje ir tropikų zonoje. Kai kurios rūšys labai svarbios mišku ūkyje. Lietuvoje — 2 savaiminės ir 2 introdukuotos. 1. Lapkotis iki 1 cm ilgio; lapo pamatas su auselėmis; 3 – 7 poros netaisyklingu skiaučių; žemutinėje lapo dalyje šoninės gyslos beveik siekia išliežius
Paprastasis ąžuolas — Q. robur
Lapkotis 1—2,5 cm ilgio; lapo pamatas pleištiškas arba beveik apvalus; 5—7 poros taisyklingai, negiliai iškarpytų skiaučių; šoninės gyslos neina į išliežius
Bekotis ąžuolas—Q. petraea
2. Lapai 10-25 cm ilgio, įstrižai nukreiptomis, už išliežius didesnėmis skiautėmis
Šiaurinis ąžuolas — Q. borealis
ĄŽUOLAS HOROSKOPUOSE
Ąžuolas (06.02), Ąžuolė, Ąžuolis – lietuvių: ąžuolas „stiprus, stipri kaip ąžuolas“
Ąžuolas (horoskopas)
Geros savybės
energingumas, drąsa, stipri valia
Neigiamos savybės
noras vadovauti, diplomatijos ir takto stoka, nepastovumas
Tinkamas partneris
Skirpstas, Kiparisas, Kedras, Topolis, Bukas, Figmedis, Uosis, Skroblas.
Sėkmę nešantis akmuo: safyras, deimantas.
Laimingas skaičius: 1.
Jie kupini energijos, galingi, stiprūs, geros sveikatos. Jų judesiai didingi, kelia pagarbą. Tvirtai įaugę į savo aplinką, tačiau į viską žiūri per savo prizmę. Pirmiausia rūpinasi savo reikalais. Kiti juos mažai domina. Turi stiprią valią. Jei ką nors užsibrėžė pasiekti, neatsisakys. Kad pasiektų savo tikslą gali nediplomatiškai, neetiškai pasielgti su kitais. Labai drąsūs ir nori tai demonstruoti aplinkiniams.
Dalykiško mąstymo, tačiau neretai turi ir gerą intuiciją. Mandagūs ir svetingi tiems, su kuriais neturi dėl ko varžytis. Geri draugai tiems, kurie pripažįsta jų viršenybę.
Nemėgsta staigių permainų.
Mėgsta vadovauti ir meilės partneriui. Nepastovūs, dažnai įsimylintys.
Jie nuo seno gerbiami dėl skleidžiamos didžiulės energetinės galios (daugiausiai energetinių galių skleidžia nuo 21 valandos iki 3 valandos nakties). Kiekvienas, prigludęs prie ąžuolo kamieno pajunta, kad pagerėjo nuotaika, atsirado daugiau jėgų. Ąžuolai padeda numalšinti neigiamas streso pasekmes. Šie medžiai pagerina kraujotaką. Teigiamą energiją kambariuose skleidžia ir iš ąžuolo medienos pagaminti baldai.
ĄŽUOLAS IR MEDICINA
Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
Sinonimai: Quercus pedunculata Ehrh.
Šeima: Ąžuoliniai (Bukiniai) – Fagaceae
Liaudiški pavadinimai: anluolas, anžuolas, aržalas, aržuolas, ožuols, ūžuolas
Aprašymas. Paprastasis (vasarinis) ąžuolas – vienanamis medis, 20-40 m aukščio, su tvirtu stiebu, padengtu giliai sutrūkinėjusia žieve (jaunų medžių žievė lygi, blizganti). Lapai trumpakočiai, pailgi, atvirkščiai kiaušiniški, nukirstais ar širdiškais pamatais, su 5-7 poromis skiaučių, nesimetriški, buki, tamsiai žali. Žydi gegužės mėn. Piesteliniai žiedai paskiri, ant žiedkočių, panašūs į pumpurus, kuokeliniai – žirginiuose. Vaisius – visų gerai pažįstama, pailgai kiaušiniška gilė, kurios pamatą gaubia goželė.
Gimininga rūšis – bekotis (žieminis) ažuolas (Quercus petraea Liebl., Quercus sessilis Ehrh.), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jo lapai turi ilgesnį lapkotį, atvirkščiai kiaušiniški.
Paplitimas. Mėgsta velėninius karbonatonius priemolio dirvožemius. Lietuvoje labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje.
Ažuolai – ilgaamžiai medžiai. Balkanų pusiasalyje galima aptikti net 2000 metų egzempliorių. Seniausias Lietuvoje kaip gamtos paminklas saugomas yra Stelmužės ąžuolas (Zarasų raj.), kuriam apie 1000
metų.
Vaistinė žaliava. Vaistinei žaliavai tinka tik jauna, blizganti ąžuolo žievė (Cortex Quercus), kuri lupama anksti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams, kirtavietėse. Lupama nuo jaunų medžių plonų kamienų (ne vyresnių nei 20 metų) arba senesnių medžių šakų. Kas 25-30 cm daromos žiedinės, tada dvi išilginės įpjovos ir nulupami žievės vamzdeliai. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 50 ºC temperatūroje. Išdžiūvusi žievė – vamzdelių ar juostelių pavidalo žievės gabaliukai, lygiu, blizgančiu ar šiek tiek raukšlėtu paviršiumi, bekvapiai, sutraukiančio skonio.