BANGINIAI (Cetacea)
Banginio galva labai didelė, sudaro iki 1/3 kūno ilgio. Šnervės
atsidaro aukštai kaktoje. Nardant jos uždaromos vožtuvais. Ausų kaušelių
nėra. Klausos kanalai taip pat su vožtuvais, jie atsidaro į išorę mažomis
angelėmis tuoj už akių.
Dauguma banginių veisiasi kas antri metai. Banginiai gimdo vieną
didelį, visiškai susiformavusį jauniklį, kuris geba savarankiškai
plaukioti. Patelė turi pora spenių, paslėptų odos raukšlėse prie lytinės
angos. Banginiai gyvena iki 30 – 50 metų.
Didžiausias ir sunkiausias gyvūnas pasaulyje yra mėlynasis banginis.
Jis užauga iki 27 metrų ilgio ir sveria 150 tonų.
Jie paplitę visuose vandenynuose, daugumoje jūrų, kai kuriose upėse.
Vieni daugiausia laikosi šaltuose poliariniuose ir subpoliariniuose
vandenyse, kiti tropiniuose ir subtropiniuose, trečių arealas apima šiltus
ir šaltus vandenis. Kai kurios rūšys sėslios, kitoms būdingos reguliarios
sezoninės migracijos.
Pilkasis banginis kasmet migracijos metu nuplaukia beveik
10 000 kilometrų nuo Beringo jūros iki Kalifornijos ir Meksikos. Tuo pačiu
keliu jis grįžta atgal.
Nuo gilios senovės banginiai yra medžiojami. Iš baltojo banginio odos