Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla
Kodėl genda akys?
Parengė: 7m klasės mokinės
Ieva Narbutaitė ir
Monika Morkūnaitė
Vilnius, 2006
Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys.
Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą.
Iš ko sudaryta akis?
Regos jutimo organą sudaro periferijoje esantis akies obuolys ir jį saugančios bei judinančios struktūros (akį judina 6 akies obuolio raumenys), taip pat regimasis nervas, siunčiantis impulsus į smegenis. Akies obuolys išsidėsto akiduobėje (išorėje matosi tik jos dalis), jo skersmuo – maždaug 2,5 cm. Akies obuolį sudaro kapsulė ir branduolys. Kapsulę sudaro trys sluoksniai. Išorinis – skaidulinis jungiamojo audinio dangalas: jo priekyje yra skaidri ragena, o likusioji dalis – nepermatoma balkšva odena. Vidurinis – kraujagyslinis dangalas susideda iš rainelės, krumplyno ir gyslainės. Vidinis – tai tinklainė, joje gausu šviesos spinduliams jautrių receptorių – kolbelių ir lazdelių. Beje, fotoreceptoriai sudaro apie 70% visų žmogaus kūno jutimo receptorių. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis ir akies kamerų skystis.
Kaip mes matome?
Šviesos spinduliai pirmiausiai patenka į apvalų skaidrų langelį – rageną, po to jie praeina pro priekinę akies kamerą ir rainelėje esančią angą – vyzdį. Jis reguliuja į akį patenkančių spindulių srautą ir saugo tinklainę – gali išsiplėsti tamsoje ir susiaurėti, jeigu šviesos per daug. Tuomet šviesos spinduliai papuola į lęšiuką, kurio gaubtumą, taigi ir laužiamąją galią, reguliuoja specialus krumplyno raumuo. Jeigu daiktas yra arti, nuo jo atsispindėję spinduliai sklinda didesniu kampu. Tuomet krumplyno raumuo susitraukia, lęšiukas sustorėja ir stipriau laužia spindulius. Jeigu spinduliai sklinda iš toli, krumplyno raumuo atsipalaiduoja, lęšiukas suplokštėja ir silpniau laužia spindulius. Po to šviesos spinduliai perskrodžia stiklakūnį ir patenka į tinklainę, kur susidaro regimo daikto apverstas vaizdas, o smegenys jį atkuria, “atverčia”.
Regos sutrikimai
Jeigu regimo daikto vaizdas susidaro prieš tinklainę, tokia regėjimo yda vadinama trumparegyste. Tuomet ryškiai matomi tik arti esantys daiktai. Jeigu regiamo daikto vaizdas susidaro už tinklainės – tai toliaregystė. Dažniausiai po 45 metų mažėja lęšiuko elastingumas, jis netenka gebėjimo keisti savo gaubtumą, žmogus tampa toliaregiu. Senatvinė toliaregystė vadinama presbiopija. Kai kurie žmonės dėl kolbelių veiklos sutrikimo neskiria, painioja kai kurias spalvas, pavyzdžiui, žalią ir raudoną. Tai – daltonizmas, arba spalvinis aklumas (paveldima liga).