Hormoninė kontracepcija (II dalis)
Hormonų kontracepcijos paplitimą mūsų šalyje riboja įvairūs mitai. Vienas iš jų teigia, kad ši kontracepcijos rūšis yra nepakankamai efektyvi. Moteriai nesinori tikėti, kad maža piliulė ar injekcija gali apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Iš tikrųjų hormonų kontracepcija yra labai efektyvi kontracepcijos rūšis: Pearl_o indeksas (PI * 1200 x N / t, kur 1200 * 100 moterų x 12 mėnesių, N – pastojimų skaičius, t – bendra visų tirtų moterų kontracepcijos vartojimo trukmė mėnesiais), teisingai ir nuolat vartojant preparatus, yra 0,1-0,5. Deja, tik 28 proc. moterų teisingai vartoja kombinuotas kontracepcines tabletes (KKT), tik 42 proc. išgeria tabletes kiekvieną dieną, 33 proc. tablečių vartojimą nutraukia per pirmuosius tris mėnesius. Tai sumažina metodo efektyvumą. Jei moteris tabletes vartoja teisingai, per metus pastoja 1 iš 1 000, jei daro klaidų, gali pastoti 50 moterų iš 1 000 vartojančių.
Injekuojamieji progestinai (IP) yra kiek patikimesni, nes suleidžiami vieną kartą per tris mėnesius, todėl sumažėja galimybė moteriai suklysti.
Kitas mitas teigia, kad hormonų vartojimas kontracepcijai didina svorį. Jaunos moterys labai bijo antsvorio. Senesnės kartos, didelės dozuotės KKT turėjo teigiamą anabolinį poveikį, nes jų gestageninė dalis turėjo didesnį afinitetą androgeniniams receptoriams. Šiuolaikiniai III kartos mažo androgeniškumo preparatai didesnės įtakos kūno svoriui neturi. Reikia neužmiršti, kad lytiniai hormonai vienoms moterims gali padidinti apetitą, kitoms – sumažinti. Šie pokyčiai pastebimi praėjus keletui metų. Vienų pacienčių kūno svoris sumažėja, kitų – padidėja. Daugumai jaunų moterų, kurios vartoja hormoninę kontracepciją, svorio prieaugis arba netekimas per metus neviršijo 5 proc. bazinio svorio. Vartojančiųjų depo medroksiprogesterono (DMPA) svorio prieaugis sudarė daugiau nei 10 proc. bazinio svorio. Jei per pirmuosius 3 mėn. moteris priauga daugiau negu 5 proc. bazinio svorio, yra didelė tikimybė, kad per metus antsvoris labai padidės. Aktyvus gyvenimo būdas, racionalus režimas, tinkama dieta, fizinis krūvis padeda išspręsti antsvorio problemas. Reikia neužmiršti, kad pradėjus vartoti hormoninių kontracepcinių preparatų, pirmuosius mėnesius gali susilaikyti skysčiai, o tai padidina kūno svorį. Kartais pradėjus vartoti preparatus pagilėja depresija, o tai gali paskatinti persivalgyti.
Trečias mitas iš dalies yra susijęs su antruoju: teigiama, kad hormonų kontracepcija padidina moterų plaukuotumą nepageidaujamose vietose. Tai priklauso nuo KKT gestagenų dalies androgeniškumo. Modernios III kartos KKT yra mažo androgeniškumo, todėl vartojamos hiperandrogenemijos simptomams (hirsutizmui, aknei, seborėjai) koreguoti, menstruacijų ciklo sutrikimams gydyti.
Ketvirtas mitas teigia, kad KKT sukelia miokardo infarktą (MI), insultą ir venų tromboembolizaciją (VT). Pradėjus vartoti didelių dozių KKT, buvo pastebėta, kad padidėja rizika susirgti VT, MI, insultu ir hipertonine liga (HL) 1961 m. tai užfiksuota pirmą kartą, 1970 m. nustatyta, kad šių komplikacijų dažnis yra tiesiogiai proporcingas etinilestradiolio (EE) dozei. Todėl trečiosios kartos preparatuose EE dozė ne didesnė nei 35 *g (1 pav.). Praėjus dešimtmečiui, pastebėtas neigiamas didelės gestageno dozės poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Progestino dozė KKT taip pat buvo sumažinta (2 pav.). Atsirado naujesni, turintys mažesnį šalutinį poveikį gestagenai.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos atlikti moksliniai tyrimai JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių medicinos centruose parodė, kad KKT 3-6 kartus padidina VT galimybę. Tai nesusiję su vaisto vartojimo trukme, bet yra susiję su didele steroidų doze. Mičigano tyrimas parodė, kad vartojant KKT, turinčias mažą EE dozę, daug mažesnė rizika susirgti VT nei vartojant vidutinės ir didelės dozuotės preparatus. Tarp vartojančių senesnes KKT tikimybė susirgti MI padidėja 3-5 kartus. Šis padidėjimas daugiau susijęs su rūkymu ir vyresniu amžiumi. Tai įrodo tokie skaičiai: rūkančioms ir vartojančioms KKT moterims iki 35 m. tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) yra 1 iš 10 000, tarp 35-44 m. – 1 iš 2000, o nerūkančioms šioje amžiaus grupėje – mažiau nei 1 iš 6 000, 45 m. ir vyresnėms moterims – atitinkamai 1 iš 550 ir 1 iš 2500.
Didžiosios Britanijos Karališkosios bendrosios praktikos gydytojų kolegijos tyrimas parodė, kad MI galimybė vartojant geriamus kombinuotus kontraceptikus yra tiesiogiai susijusi su rūkymu, o ne su nepageidaujamu progestinų poveikiu. Ištyrus visų 16-39 m. amžiaus moterų mirtis nuo MI, insulto, VT ir plaučių arterijos embolijos, buvo padaryta išvada, kad vartojant šiuolaikines KKT, rizika sirgti šiomis ligomis yra daug mažesnė, nei buvo anksčiau, vartojant didelių dozių preparatus, t.y. turinčius * 50 *g EE. KKT vartojimas dvigubai padidina tikimybę susirgti hemoraginiu insultu, bet tai susiję su rūkymu ir padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Sergamumas išeminiu insultu taip pat padidėja, ir mirtingumo dažnis nuo jo yra maždaug 1 atvejis 10 000 moters/metų. Rizika mažėja vartojant mažos dozuotės trečios kartos KKT. Pirmos ir antros kartos KKT šiek tiek keičia arterinį kraujospūdį. Sistolinis spaudimas padidėja 4,5-9 mm Hg
stulpelio, diastolinis – 1,5-5 mmHg. KKT vartojant penkerius metus, 4-5 proc. moterų išsivysto švelni hipertenzija, o tarp nevartojančių per tą patį laikotarpį hipertenzija išsivystė 2 proc. Buvusi preeklampsija nėra rizikos faktorius, kaip ir amžius bei šeimyninė hipertenzijos anamnezė. Trečios kartos preparatai didesnės įtakos arteriniam kraujospūdžiui neturi.