Kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimaŠi šeima dar yra vadinama bastutinių (Brassicaceae), augalai yra
žoliniai vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai. Šaknys dažniausiai
sustorėjusios (šakniavaisiai). Pirmaisiais metais išauga lapų skrotelė.
Lapai pražangūs, be prielapių. Šaknis pagrindinė, išsišakojanti. Kai kurių
kultūrinių augalų – kopūstinių, kaip grižčio (sėtinio) – ji pakitusi į
šakniavaisį. Žiedynas – daugumos augalų yra kekė. Žiedai keturnariai,
taisyklingi, bet diferencijuoti., t.y. dviejų ratų kuokeliai kaitaliojasi
su 4 kryžmai išsidėsčiusiais vainiklapiais. Išoriniai 2 kuokeliai
trumpesni, o vidurinio rato 4 ilgesni. Mezginė dėl netikros pertvaros yra
dvilizdė, parakarpinė. Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, rečiau skersai
sutrupanti nariuota ankštara. Atsidarius vaisiui, išlieka sėklasotis su
pertvara. Sėklos vystosi iš lenktinių sėklapradžių. Jos beveik be
endospermo. Tačiau sėklaskiltėse yra aliejaus.
Kai kurių kryžmažiedžių augalų sėklose ir lapuose, šaknyse esti
glikozidų (sinirgino, sinapino), o sekrecinėse ląstelėse – fermento
mirosinazės, kuris, kramtant kopūstą, glikozidus skaido į garstyčių aliejų
ir cukrų. Aitrus aliejaus kvapas jaučiamas piene, kai galvijai gausiai
šeriami šių augalų lapais arba šakniavaisiais. Gyvuliai, ypač arkliai, gali
apsinuodyti garstuko, pokliaus, pikulės, tvertiko žole.
Daugumas šios šeimos genčių augalų vystėsi Šiaurės pusrutulio
vidutinio klimato, daugiausia Viduržemio jūros kraštuose.
Plačiai vartojamos daržovės daugiausia yra bastučio (Brassicia)
genties. Tai įvairūs kopūstai (B. oleracea ), valgomasis griežtis (B.
napus), ropė (B. rapa), taip pat ridikai, ridikėliai (Raphanus satinus).
Pašariniai augalai yra lapinis kopūstas (B. oleracea), pašarinis griežtis
(B. napus), turnepsas (B. rapa) ir atmainos: kūzikas, ropinis kopūstas.
Baltoji garstyčia (Sinapis alba) gali būti žalioji trąša.
Svarbiausi aliejiniai augalai yra sareptinis bastutis (B. juncea),
baltoji garstyčia, žiemkentys rapsas (B. napus). Prieskoninis augalas,
turintis nemažai C vitamino, yra krienas. Valgomos garstyčios gaminamos ir
iš juodo bastučio sėklų. Vaistiniai augalai yra baltoji garstyčia, juodasis
bastutis (B. nigra), rapsas, žvaginė (Capsella), rėžiukaitis – Šiaurėje
priešskorbutinis. Antiseptinis garstyčių aliejaus glikozidas apsaugo
raugintas daržoves nuo pelėsių.
Yra daug ir sėklinių piktžolių: garstukas (Sinapis arvensis),
(Barbarea), tvertikas, poklius, pikulės, kurios nuo seniai auga įvairiose
kultūrose. Čiužutės, pipirinės (Lepidium) vaisiai yra sparnuoti. Seniau
aliejui augintą judrą (Camelina) tapo linų piktžole, nes į sėmenis panašias
jos sėklas sunku išvalyti.
Aguoninių ir kryžmažiedžių šeimos drauge su žvirbliarūtinių
(Fumariaceae) ir kaparinių (Capparidaceae) šeimomis jungiamos į
aguonžiedžių (Rhieadales) būrį.
Šeimoje yra apie 350 genčių ir apie 3000 rūšių. Paplitę visame
pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose,
Viduržemio jūros regione, pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje
užregistruota 40 genčių ir 90 rūšių.Vaisius – ankštara
Rapsai (Brassica oleifera). Rapsai žinomi ir auginami jau nuo 4000
m.pr.m.e. Jų tėvynė-Olandija ir Anglija. Rapsų lapai stiebo apačioje yra su
koreliais, o viršuje – apglėbiantys stiebą – melsvo atspalvio. Žiedynas –
kekė. Žiedai nedideli, gelsvi, turi nektaro. Vaisius – ankštara, joje – 40-
50 sėklų. Sėklos apskritos, tamsiai rudos, labai smulkios. 1000 sėklų
sveria apie 3-7 g.
Rapsai – vienmečiai augalai. Jų šaknys – liemeninės, ilgos, smarkiai
išsišakojusios plonomis šaknelėmis. Tačiau paima tik lengvai vandenyje
tirpstančias medžiagas. Stiebas stačias, gerai išsivystęs, iki 1 m. aukščio
ir daugiau, šakotas, su melsvu ar violetiniu atspalviu, padengtas vaško
sluoksniu. Žieminiai rapsai rudenį išaugina 5-9 lapų skrotelę, o stiebas
pradeda vystytis kitų metų pradžioje.
Rapsai yra žieminiai ir vasariniai. Tai ilgadieniai augalai. Klimatui
ir dirvožemiui gana reiklūs. Gerai auga esant drėgnam ir švelniam klimatui.
Žieminiai – jautrūs žiemojimo sąlygoms. Rapsai labai anksti sužaliuoja,
nupjauti gerai atželia. Žieminių rapsų sėklose – 45-50 ( aliejaus,
vasariniuose – 32-35 (. Rapsų aliejus tinka maistui tik pašalinus
medžiagas, sutiekiančias nemalonų kvapą ir skonį. Nevalytas rapsų aliejus
gali būti naudojamas kaip techninis.
Rapsų išspaudos – puikus koncentruotas pašaras gyvuliams ir paukščiams.
1 kg rapsų išspaudų prilyginamas 1 pašariniui vienetui. Išspaudos turi iki
37 ( baltymų ir 10 ( riebalų. Jis išbalansuotas pagal nepakeičiamas amino
rūgštis.
Nukulti rapsų stiebai ir ankštarėlės gali būti naudojamos furfurolui ir
celiuliozei gaminti. Rapsai taip pat tinka žaliam pašarui ir silosui. Jei
medingi – iš 1 ha pasėlio bitės surenka apie 100 kg medaus.
Kopūstai (Brassica oleracea). Tai vienos seniausių Europietiškos
kilmės
daržovių. Jie kilę iš krūminių kopūstų (Brassica silvestris), kurie ir
dabar auga Viduržemio jūros ir Vakarų Atlanto vandenyno pakrantėse. Ši
laukinių kopūstų rūšis, susikryžminusi su kitomis laukinėmis rūšimis, davė
pradžią žmogaus veiklai – dabartinėms kopūstų rūšims, porūšiams, formoms
bei veislėms sukurti.
Kopūstinės daržovės labai plačiai paplitusios tiek pietiniuose, tiek
šiauriniuose kraštuose. Jos ilgainiui prisitaikė prie vietos sąlygų ir
gerai auga bei dera įvairiomis klimatinėmis sąlygomis.
Mūsų daržuose auginamos šios Europietiškos kilmės kopūstų rūšys ir
porūšiai: gūžiniai baltieji kopūstai, gūžiniai raudonieji, gūžiniai
garbanotieji, briuseliniai, žiediniai, ropiniai, lapiniai kopūstai,
brokoliai. Pekino ir Kinų kopūstai kilę iš Rytų Azijos.
Kopūstai yra vienmečiai ir dvimečiai. Turi tvirtą šaknų sistemą, ypač
gūžiniai, lapiniai ir briuseliniai. Kopūstai darže (išskyrus brokolius,