Auglį slopinančių (toliau – AS) genų normalūs produktai slopina reiškinius, skatinančius vėžio atsiradimą. Jie yra reguliatoriai, slopinantys ląstelių proliferaciją, judrumą, invazyvumą, bei angiogenezę ir skatinantys ląstelių diferenciaciją, apoptozę, senėjimą. Tai: 1. ląstelės ciklo reguliaciniai baltymai; 2. ląstelių augimą slopinančių signalinių kelių dalyviai; 3. DNR dvigubėjimą, taisymą ir paskirstymą užtikrinantys baltymai; 4. už ląstelių nukreipimą į apoptozę atsakingi baltymai.
Pagrindiniai AS genų buvimo įrodymai: 1. piktybiškumo slopinimas tumorigeniškų ir ne ląstelių hibriduose; 2. genetinis polinkis kai kuriems piktybiniams augliams; 3. specifinių chromosomų rajonų heterozigotiškumo praradimas tam tikruose navikuose. Dažniausi AS genų atradimo būdai: 1. retus šeiminius vėžio atvejus sukėlusių genų pozicinis klonavimas; 2. dažnai augliuose iškritas patiriančių chromosomų rajonų nustatymas; 3. ląstelęs ciklą reguliuojančių genų mutacijų paieška augliuose.
Retinoblastomos genas RB1 – pirmas atrastas AS genas. 60% retinoblastomos atvejų yra sporadiniai ir vienpusiai. 40% – paveldimi kaip ne visai penetrantinis autosominis dominuojantis požymis (genas yra 13q14), dažnai abipusiai. 1971 m. A. G. Knudsonas, tirdamas retinoblastomą, iškėlė “dviejų smūgių” hipotezę: ląstelė virsta vėžine, įgijusi dvi to paties geno skirtingų alelių pažaidas. Pavienė AS geno mutacija yra recesyvinė. Šeiminės retinoblastomos (ir kitų šeiminių navikinių ligų) atveju pirmoji mutacija yra paveldėta. Tiriant šeimines navikines ligas, nustatyti AS genai APC, MSH2, MLH1, BRCA1, BRCA2, TP53, PTC, ATM, NF1, NF2, CDKN2A, VHL.
Navikuose dažnai stebimas DNR žymenų (esančių šalia AS geno ar jame) heterozigotiškumo praradimas (toliau – HP). Jis leidžia aptikti galimas AS genų vietas. HP atsiranda dėl iškritos, geno konversijos, viengubos ar dvigubos homologinės ar nehomologinės mitotinės rekombinacijos, translokacijos, chromosomų susiliejimo, visos chromosomos netekimo (lydimo arba ne likusios chromosomos padvigubėjimo) [3]. HP nustatymą apsunkina tai, kad ne visi augliai turi po mažą ir didelę pažaidą atitinkamuose homologinių chromosomų regionuose; vėlesnių kancerogenezės stadijų vėžinėms ląstelėms būdingas daugelio žymenų HP; augliuose būna normalaus audinio intarpų. HP nustatomas kiekybine PGR, lyginamąja genomine hibridizacija, konkuruojančia hibridizacija su DNR gardelėmis. AS genų vietas nurodo ir pasitaikančios mažos homozigotinės iškritos (nustatomos FISH).