AIDS ir ŽIV
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių.
Paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytu imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje, jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė.
Ligos priežastys:
Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą).
ŽIV užsikrečiama:
• lytinių santykių metu;
• per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.);
• užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.
Didžiausia viruso koncentracija yra šiuose žmogaus organizmo skysčiuose:
kraujyje, spermoje, makšties išskyrose;
mažesnė:seilėse, ašarose, motinos piene.
ŽIV :
veikiant organizmą, susilpnėja imunitetas, organizmas nesugeba kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais (bakterijomis, grybeliais, virusais, pirmuonimis) ir pastarieji sukelia įvairias infekcines ligas. Dėl susilpnėjusio imuniteto organizme išveši piktybiniai augliai. Taip vystosi AIDS.
Simptomai:
• Sąnarių skausmas
• Viduriavimas
• Bendras silpnumas
• Karščiavimas
• Kūno masės mažėjimas
• Limfmazgių padidėjimas
• Raumenų skausmas
• Odos bėrimas
• Ryklės skausmas
• Naktinis prakaitavimas
Ligos eiga:
Specifinių infekcijai požymių nėra. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo ligos stadijos.
Iki ūmaus ligos periodo, trunkančio 2-6 savaites, praeina 3-24 savaitės. Iki tol ligos simptomų nebūna, laboratorinių tyrimų rezultatai būna neigiami. Ūminiam ligos periodui būdingas bendras negalavimas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfiniai mazgai, gerklės, raumenų, sąnarių skausmas, odos bėrimai. Vėliau, atsižvelgiant į imuninės sistemos atsparumą, vidutiniškai 5-7 metus, jokių požymių nebūna (kraujyje gali būti nustatoma nespecifinių pokyčių). Po to gali būti išplitusio limfmazgių padidėjimo periodas, kai 2 ar daugiau organizmo sričių (neskaičiuojant kirkšnių) ilgiau kaip 3 mėnesius būna padidėję limfmazgiai.
Silpnėjant imunitetui vystosi paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas:
• be priežasties atsiranda ar pasikartoja karščiavimas (>38ºC), trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį;
• be priežasties netenkama svorio – per 3 mėnesius prarandama daugiau kaip 7,5 kg (arba daugiau kaip 10 proc.) kūno masės;
• be priežasties viduriuojama – ilgiau kaip 1 mėnesį;
• naktinis prakaitavimas, trunkantis ilgiau kaip 1 mėnesį.
Taip pat pasireiškia nervų sistemos pažeidimo simptomai (raumenų silpnumas, jutimų, atminties, koncentracijos, psichikos sutrikimas). Būdingos vadinamosios oportunistinės infekcijos – virusų, grybelių, pirmuonių ir kitų sukėlėjų infekcijos, kurios normalų imunitetą turintiems žmonėms paprastai nepasireiškia. AIDS stadijoje gali vystytis kai kurie augliai, atsirasti nespecifinių odos ir gleivinių ligų (pūlinukų, karpų, opų, spuogų ir kt.)