Kerpes
5 (100%) 1 vote

Kerpes

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………..….1

Kerpės…………………………………………………………………………………..…2

Kerpiu sandara………………………………………………………………………………………………………3

Kerpiu gamtinė ir praktinė reikšmė………………………………………………………………………….4

Įvadas

Kerpė (Lichen, angl. Lichen, vok. Flechte) – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai (95%), kiti – papėdgrybiai.

Dumblių ląstelės turi chlorofilo, o tai leidžia jiems gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje, organines medžiagas gaminantis fotosintezės būdu. Grybas saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir, kai kuriais atvejais, aprūpina dumblius mineralinėmis medžiagomis, gaunamomis iš substrato. Melsvabakterės taip pat gali įsisavinti atmosferos azotą, taip prisidėdamos prie dumblių vykdomos fotosintezės.

Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina)

Kerpės

Kerpės dažnai auga labai ekstremaliomis sąlygomis, tose vietose, kur niekas neauga.

Jų gniužulai gali augti beveik ant visų paviršių: uolų, granito riedulių, bevandenėse dykumuose, ant vėžlio nugaros ar gyvūno kaukolės,Antarkties vandenyse, ore. Augdamos ant plikų uolų ar smėlio, sukuria ploną organikos sluoksnelį, kuriame jau gali įsikurti samanos bei aukštesnieji augalai. Antra vertus, kerpės turi inhibitorinių medžiagų, kurios dažnai stabdo kitų augalų augimą, tuo garantuodamos sau laisvę ekologinėje nišoje. Kerpės pačios yra tam tikra ekologinė niša visai grupei gyvūnų – sraigėms, smulkiems vabzdžiams bei voragyviams, kuriems jos yra saugi priedanga, iš dalies maistas.

Kerpės auga labai lėtai: daugelis žiauberiškųjų kerpių gniužulų – retai daugiau kaip 1mm per metus.Todėl manoma, kad didelį žiauberiškųjų kerpių gniužulai yra labai seni ir kai kurioms Arkties rūšims gali būti daugiau kaip 4000 metų. Kerpių ilgaamžiškumas leidžia lichenometriniu metodu nustatyti uolienų paviršiaus, didelių akmeninių statinių amžių.

Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl gali būti ilgalaikių matavimų objektai. Ypač stipriai kerpės, išskyrus atsparias užterštumui,reaguoja i oro užterštumą SO2. Reakcijos intensyvumas priklauso nuo substrato, ant kurio auga kerpės, pH, tai yra ta pati rūšis, kuri auga ant kalkingo substrato, kur kas atsparesnė negu auganti ant rūgštaus substrato.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 350 žodžiai iš 663 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.