Juodlės pažintinis takas
Juodlės pažintinis takas yra įrengtas Kurtuvėnų regionineme parke aplink Juodlės ežerą, 3 km į rytus nuo Šaukėnų miestelio Kelmės rajone. Jis skirtas supažindinti lankytojus su draustinio gamtinėmis savybėmis ir kraštovaizdžiu. Takas įrengtas įgyvendinant Lietuvos regioninių parkų asociacijos projektą “Vietinių bendruomenių įtraukimas į Debesnų ir Ilgos pelkių ekosistemų išsaugojimą”. Projektas siekia įtraukti Kurtuvėnų ir Varnių regioninių parkų bendruomenės narius į pelkinių ekosistemų išsaugijimą; užtikrinti biologinės įvairovės stabilumą Debensų ir Ilgos pelkėse; skatinti pelkinių bendrijų apsaugai palankias ūkininkavimo formas, agro- ir ekoturizmą; puoselėti bendradarbiavimą tarp regioninių parkų, vietinių bendruomenių ir valdžios institucijų. Juodlės pažintinio tako ilgis 4,5 km. Jis sudarytas iš 12 stotelių. Kiekvienoje stotelėje įrengtas pažintinis stendas su aprašymu apie lankomą vietą. Take taip pat įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai, 140 m ilgio medinis takas per pelkę su apžvalgos aikštele, informaciniai stendai. Kiekviena stotelė stovi kitokios aplinkos vietoje, turi kitokį pavadinimą ir aprašą stende. Ten būna aprašyta ypatybės vietos kur yra aikštelė ar augalų kurie yra netoliese. Stotelių pavadinimai: Ežero salos, Paukščiai, Kopos, Kertinė miško buveinė, Proskyna, Upelis, Pušis, Pelkė, Kaminskinė, Gabriolės duburys, Nendrynas, Kraštovaizdis. Man labiausiai patiko 4-ta stotelė – Kertinė miško buveinė, nes ten miškas toks koks buvo senai, kol žmogus jo dar nebuvo pradėjęs jo veikti.
Juodlės ežeras buvo beveik užakęs, bet 1969 m. žmonės ežerą pertvarkė – paaukštino ir sutvirtino pylimais, pastatė vandens reguliatorių, įrengė maudykles. Dabar ežere yra 8 salos, 1 anksčiau buvo “keliaujanti”, bet dabar ji sustojusi. Ežere yra daug vandens paukščių, gyvūnų ir augalų.
Kopos tai vėjo supustyti smėlio klanai. Žemyninės kopos yra tos, kurios yra ne prie vandens, o kur nors toli nuo jo. Smėlis tokiose vietose atsiranda dar slenkant ledynams.
Šaltiniai yra upės ar upelio pradžia. Jie trykšta giliai iš po žemių, todėl vanduo yra švarus ir skaidrus. Žmonės šaltinio vandenį naudoja gėrimui, maisto gamybai, gydimui. Šaltiniai trykšta giliai iš po žemių, yra šalti ir švarūs, todėl prie jų gali būti išlikę lsbai senos rūšys, kaip arktinės apsiuvos.