Augalų aprašymo planas:
1. Augalo kilmė ir paplitimas;
2. Augalo morfologija;
3. Augalo fiziologija;
4. Praktinė reikšmė.
Aprašomi augalai suskirstyti pagal vaisiaus sandarą:
1. Ankštara (ilgis viršija plotį daugiau kaip 3 kartus, atsidaro išilgai dviem sąvaromis);
2. Ankštarėlė (ilgis viršija plotį ne daugiau kaip 3 kartus);
3. Trūkvaisis (ankštara sutrūkinėjanti skersai į vienasėklius riešutėlius).
Įvadas
Kryžmažiedžių, arba bastutinių (Brassicaceae, Cruciferae) šeima yra didelė, apie 3000 rūšių (350 genčių). Paplitę visame pasaulyje, ypač šiaurės pusrutulyje. Daugiausia jų Viduržemio pajūrio kraštuose, Pietų Europoje ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje (kartu su kultūriniais) – 90 rūšių (40 genčių).
Bastutinių šeimos augalai yra vienmetės, dvimetėss ir daugiametės žolės, plikos arba apaugusios plikais ar šakotais plaukeliais. Šaknys dažniausiai sustorėjusios (šakniavaisiai). Lapai pražanginiai, paprasti, ištisiniai, lyriškai skiautėti arba plunksniškai suskaldyti, be prielapių. Vegetatyviniuose organuose yra specialių ląstelių – idioblastų, kuriuose randama mirozino. Žiedai aktinomorfiniai, kartais neryškiai zigomorfiniai, dvilyčiai, entomofiliniai, dažnai su nektarinėmis, kekėse, kurių pirmiausia pražysta žemutiniai žiedai. Apyžiedis sudėtinis. Taurelė iš 2 dvinarių ratų. Vainiklapiai 4, balti, geltoni arba violetiniai, kartais raudoni, palaidi, išsidėstę tarp taurėlapių viename rate ir sudaro tarsi kryžių. Kuokeliai dažniausiai 6, ir sudaro 2 ratus. Vaislapynas parakarpinis, iš dviejų kraštais suaugusių vaislapėlių. Mezginė viršutinė. Iš vaislapėlių kraštų išauga pertvara, dalijanti mezginę į 2 lizdus, kiekviename jų po kelis sėklapradžius. Vaisius – ankštara, ankštarėlė arba trūkvaisis, retai riešutėlis. Sėklos be endospermo. Gemalas sulinkęs.
Vaisius – ankštara
Rapsai
Brassica oleifera
Rapsai žinomi ir auginami jau nuo 4000 m.pr.m.e. Jų tėvynė-Olandija ir Anglija.
Rapsų lapai stiebo apačioje yra su koreliais, o viršuje – apglėbiantys stiebą – melsvo atspalvio. Žiedynas – kekė. Žiedai nedideli, gelsvi, turi nektaro. Vaisius – ankštara, joje – 40-50 sėklų. Sėklos apskritos, tamsiai rudos, labai smulkios. 1000 sėklų sveria apie 3-7 g.
Rapsai – vienmečiai augalai. Jų šaknys – liemeninės, ilgos, smarkiai išsišakojusios plonomis šaknelėmis. Tačiau paima tik lengvai vandenyje tirpstančias medžiagas. Stiebas stačias, gerai išsivystęs, iki 1 m. aukščio ir daugiau, šakotas, su melsvu ar violetiniu atspalviu, padengtas vaško sluoksniu. Žieminiai rapsai rudenį išaugina 5-9 lapų skrotelę, o stiebas pradeda vystytis kitų metų pradžioje.
Rapsai yra žieminiai ir vasariniai. Tai ilgadieniai augalai. Klimatui ir dirvožemiui gana reiklūs. Gerai auga esant drėgnam ir švelniam klimatui. Žieminiai – jautrūs žiemojimo sąlygoms. Rapsai labai anksti sužaliuoja, nupjauti gerai atželia. Žieminių rapsų sėklose – 45-50 % aliejaus, vasariniuose – 32-35 %. Rapsų aliejus tinka maistui tik pašalinus medžiagas, sutiekiančias nemalonų kvapą ir skonį. Nevalytas rapsų aliejus gali būti naudojamas kaip techninis.
Rapsų išspaudos – puikus koncentruotas pašaras gyvuliams ir paukščiams. 1 kg rapsų išspaudų prilyginamas 1 pašariniui vienetui. Išspaudos turi iki 37 % baltymų ir 10 % riebalų. Jis išbalansuotas pagal nepakeičiamas amino rūgštis.
Nukulti rapsų stiebai ir ankštarėlės gali būti naudojamos furfurolui ir celiuliozei gaminti. Rapsai taip pat tinka žaliam pašarui ir silosui. Jei medingi – iš 1 ha pasėlio bitės surenka apie 100 kg medaus.
Kopūstai
Brassica oleracea
Tai vienos seniausių Europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš krūminių kopūstų
(Brassica silvestris), kurie ir dabar auga Viduržemio jūros ir Vakarų Atlanto vandenyno pakrantėse. Ši laukinių kopūstų rūšis, susikryžminusi su kitomis laukinėmis rūšimis, davė pradžią žmogaus veiklai – dabartinėms kopūstų rūšims, porūšiams, formoms bei veislėms sukurti.
Kopūstinės daržovės labai plačiai paplitusios tiek pietiniuose, tiek šiauriniuose kraštuose. Jos ilgainiui prisitaikė prie vietos sąlygų ir gerai auga bei dera įvairiomis klimatinėmis sąlygomis.
Mūsų daržuose auginamos šios Europietiškos kilmės kopūstų rūšys ir porūšiai: gūžiniai baltieji kopūstai, gūžiniai raudonieji, gūžiniai garbanotieji, briuseliniai, žiediniai, ropiniai, lapiniai kopūstai, brokoliai. Pekino ir Kinų kopūstai kilę iš Rytų Azijos.
Kopūstai yra vienmečiai ir dvimečiai. Turi tvirtą šaknų sistemą, ypač gūžiniai, lapiniai ir briuseliniai. Kopūstai darže (išskyrus brokolius, žiedinius ir Pekino) pirmaisiais metais išaugina sutrumpėjusį stiebą su daug lapų, standžiai susiglaudusių į apvalią, ovalią ar
plokščią gūžę. Lapai žali, kartais su violetiniu atspalviu ar padengti vaško sluoksniu, mėsisngi, trumpakočiai, išgaubti. Antraisiais augimo metais išaugina 60-200 cm stiebą, vėlyvosios veislės šakojasi daugiau. Ant stiebo išauga 3000-4000 ir daugiau žiedų. Jie geltoni arba šviesiai geltoni. Žydi 20-50 dienų. Apsivaisinimas kryžmiškas. Vaisius – ankštara, sėklos rutuliškos, smulkios, išlieka daigios 4-6 metus. Kopūstai yra ilgadieniai augalai, pakelia žemą temperatūrą, prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų.
Lyginant su kitomis daržovėmis, jų auginama daugiausiai ir nuimami didžiausi derliai. Maistui įvairiai paruošti tinka beveik ištisus metus, jų atliekos labai tinka pašarui.