Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime „Versuche uber Pflanzenhybriden“ („Augalų kryžminimo eksperimentai“) Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti remiantis matematinės statistikos principais. Mokslininkas nustatė kaip paveldėjimo požymiai yra perduodami iš kartos į kartą. Brno mieste dabar galima rasti G. Mendelio biblioteką ir muziejų. To meto mokslininkai Mendelio darbų nesuprato ir neįvertino iki pat XX a. pradžios, kai jau po G. Mendelio mirties jo tyrimai buvo atrasti iš naujo. Lygiagrečiai Mendelio darbams, beveik tuo pat metu (1842-1859) Čarlzas Darvinas suformulavo evoliucijos teoriją.
Gregoras Johanas Mendelis gimė 1822 m. liepos 20 dieną ūkininkų šeimoje, šiaurinėje Moravijos dalyje, Austrijoje. 1831-1833 m. mokėsi pradinėje Hinčico mokykloje, 1834-1840 m. – gimnazijoje, Opavoje. Kai mokėsi gimnazijoje, tėvų paramos neužtekdavo, todėl jaunasis Gregoras dalį finansų pragyvenimui užsidirbdavo papildomai mokydamas savo bendramokslius. 1840 m. Gregoras įstojo į filosofijos institutą Olomuke (iš anglų k. Olomouc), kuriame studijavo matematiką, fiziką, filologiją, teorinę ir praktinę filosofiją bei etiką. 1843 metais baigęs savo studijas, jis įstojo į Augustinų šv. Tomo vienuolyną Brno mieste. Gyvendamas vienuolyne, G. Mendelis studijavo teologiją. 1847 m. jis buvo įšventintas į kunigus. Tuometinė valdžia reikalavo, kad vienuolynai ir bažnyčios tarnautų visuomenei. Kunigai bei vienuoliai turėjo dirbti mokyklose ir ligoninėse. Šv. Tomo vienuolyno augustiniečiai taip pat buvo įpareigoti dėstyti matematiką ir biblijos mokslus naujame filosofijos institute ir Brno teologijos fakultete. Tai reiškė, kad vienuoliai turėjo galimybę studijuoti ir mokslinę literatūrą. Be to, augustiniečiai turėjo milžinišką savo biblioteką. Taigi augustiniečius drąsiai galime vadinti intelektualais. Tokios gyvenimo aplinkybės nulėmė ir Gregoro Mendelio gyvenimą – jis buvo ne tik išprusęs, bet ir gebantis mokyti kitus.Abatui Napui (iš anlų k. Napp) padedant, Mendelis 1851 m. įstojo į Vienos universitetą. Čia jis iki 1853 m. studijavo fiziką, matematiką ir biologijos istoriją. Baigęs universitetą, Gregoras Mendelis dėstė fiziką bei matematiką modernioje vidurinėje mokykloje (Realschule), Brno mieste. Gyvoji gamta ir su ja susijusios mokslo šakos buvo pagrindiniai G. Mendelio studijuojami ir analizuojami dalykai (būdamas dar vaikas, jis jau dirbo sodininku). Be gamtos mokslų G. Mendelis taip pat domėjosi meteorologija bei evoliucijos teorijomis. Ypatingai buvo susidomėjęs, kaip tam tikri augalų požymiai yra paveldimi iš kartos į kartą. Susidomėjimas augalais, gamta bei keliose kartose išliekančiomis augalų savybėmis buvo tvirta paskata G. Mendeliui septynerius metus kryžminti ir skaičiuoti… žirnius. Mendelis tokiu (atrodytų, labai paprastu) metodu atrado šiandienos mokslo pasaulyje svarbius paveldėjimo dėsnius. Savo eksperimentus jis aprašė trumpoje monografijoje „Augalų hibridizacijos eksperimentai“, kurią išleido 1866 metais. Tačiau pastaroji publikacija nesulaukė ypatingo susidomėjimo pasaulyje. G. Mendelio atliktas darbas buvo per sudėtingas to meto žmonėms, todėl ilgą laiką buvo užmirštas ir paliktas nuošalėje.Šis ypatingas atradimas žmonijos istorijoje buvo pamirštas iki 1900 metų. O tada G. Mendelio atrastus paveldėjimo dėsnius pakartotinai atrado ir patvirtino trys mokslininkai – Hugo de Frysas (Olandija), Karlas Korensas (Vokietija) ir Erichas Čermakas (Austrija). Tik tada milžiniškas Gregoras Mendelio indėlis buvo deramai įvertintas. Na, o didysis mokslininkas – G. Mendelis – deramo savo veiklos įvertinimo nespėjo sulaukti. Jis mirė 1884 metų sausio 6 dieną. Beje, gyvenimo pabaigoje jis, vienuolyno abatas, savo moksline karjera nebesidomėjo.Šiandien apie G. Mendelio mokslinę veiklą kalbama išties pagarbiai. Paveldėjimo dėsningumais remiamasi nustatant paveldimas ligas, atliekant įvairius genetinius eksperimentus. Sunku įsivaizduoti, į kurią pusę būtų pakrypusi mūsų kasdienybė, jei šio mokslininko atrasti dėsniai nebūtų pakartotinai atrasti, o jo monografija būtų dingusi istorijos vingiuose…
Dionizas Rudzinskas, agronomas, nusipelnęs mokslo veikėjas, vienas selekcijos pradininkų Rusijoje ir Lietuvoje. 1893 baigė Petrovskio ŽŪA. Nuo 1898 joje dėstė. 1916-1922 augalų selekcijos katedros vedėjas, prof. (1916). 1902 specializavosi augalų selekcijos srityje Vokietijoje. 1922 įkūrė selekcijos stotį Dotnuvoje, iki 1923 buvo jos vedėjas. 1926-1935 dėstė LŽŪA. Išvedė po keletą kviečių, avižų, linų, rugių veislių. Paskelbė darbų iš selekcijos, sėklininkystės, genetikos. 1927, pažymint ž. ū. augalų selekcijos Lietuvoje penkiasdešimtmetį, įsteigta Rudzinsko premija. Iki 1985 m. apdovanota 20 Lietuvos selekcininkų. Mirė 1954 11 25 Ariogaloje, palaidotas Dotnuvoje.