Kauno „Santaros“ gimnazija
Referatas
[pic]
Autorius: Ignas Marganavičius
Mokytoja: A. Žemulaitienė 2f
Judėjimas sausumoje
Beveik visi gyvi padarai gali judinti kurią nors savo dalį.
Augalai pasuka lapus ir žiedus taip, kad šie būtų atgręžti į saulę, o
dauguma gyvūnų gali judinti visą kūną ir tai leidžia jiems keliauti iš
vienos vietos į kitą. Gyvūno judėjimo būdas priklauso nuo jo formos,
aplinkos ir dydžio. Lėčiausiai sausumos gyvūnai juda šliauždami arba
ropodami ir didžiąja kūno dalimi liečiasi prie žemės. Greočiausiai gyvūnai
juda ilgomis kojomis kurios su kiekvienu šuoliu varo juos vis toliau į
priekį.
Raumenys
Raumenys teikia jėgų gyvūnams judėti. Kiekvienas raumuo susideda
iš pluošto ląstelių, kuriose yra mikroskopinių cheminių skaidulų
(siūlelių). Kai nervas paskatina raumenis dirbti, skaidulos pasislenka
viena palei kitą, priversdamos raumenį susitraukti. Kad galėtų dirbti,
raumenys turėtų būti prie konors prisitvirtinę. Stuburinių, pvz arklio,
raumenys prisitvirtinę prie kaulų. Vieta, kur sueina skirtingi kaulai
vadinama sąnariu. Sąnarinių kaulų galus dengia glotni kremzlė, kad kaulai
galėtų lengvai slysti vienas virš kito. Raumenys prisitvirtinę prie kaulų
kietomis stygomis, vadinamomis kremzlėmis
Egzoskeletai
Skirtinai nuo stuburinių, vorai ir kiti nariuotakojai savo kūno
išorėje turi kietus griaučius. Jų kojos – tarsi vamzdelių eilėssu viduje
paslėptais raumenimis. Pagal savo dydį nariuotakojai labai greit bėgioja.
Nors jų kūną gaubia kietas egzoskeletas, lankstųs kojų sąnariai leidžia
jiems lengvai judėti.
Šlaiužimas ir ropojimas
Šliužai ir sraigės šliaužioja paviršiumi vienintele plokščia
koja, kuri veikia tarsi siurbtukas. Koja sudaryta iš raumens, kuris
susitraukia bangomis, einančiomis iš užpakalinės dalies į priekį. Koja visą
laiką liečiasi su žeme – tai išlaiko gyvūną tvirtoje padėtyje, tačiau
riboja jo greitį. Šliužai ir sraigės išskiria slidžias gleives, kurios
padeda jiems slysti šiurkščiu paviršium.
Varomas maisto
Arkliai juda naudodami keturis pagrindinius judesius – ėjimą,
bėgimą risčia, lengvą ir greitą šuoliavimą. Apie 60% arklio masės sudaro
raumenys. Kad raumenys galėtų dirbti, arkliui kaip ir visiems gyvūnams
reikalinga gliukozė, gaunama iš maisto, o kita medžiaga yra deguonis, kuri
gaunama iš oro. Arklio raumeninės ląstelės naudoja deguonį gliukozei
skaidyti. Tai atpalaiduoja energiją kuri priverčia raumenines ląsteles
susitraukinėti.
Gyvūnų svertai
Kojos veikia tarsi svertai – kai kojos pasistumia atgal, gyvūnas
pasistumia atgal, gyvūnas pajuda pirmyn. Greitai judančių gyvūnų, tokių
kaip gepardas, ilgos kojos sukuria labai didelę kėlimo jėgą, kuri stumia
gyvūną žeme į priekį.
Kilpojant pirmyn
Kilpojimas – tai toks judėjimo būdas, kurį naudoja kai kurie
vikšrai ir dėlės. Sprindžių šeimos vikšrai neretai vadinami kilpojančiais
vikšrais arba lėtai judančiomis kirmėlėmis., nes judėdami į priekį išriečia
savo kūną kilpa. Kilpojantis vikšras kibia kojele tvirtai įsikimba
užpakaline kūno dalimi, poto kiek tik gali išsitiesia į priekį. Tada
įsikimba priekine kūno dalmi ir, išsilenkdamas kilpa, pritraukia užpakalinę
dalį.
Daugybė kojų
Didžiausi sausumos gyvūnai turi keturias kojas, tuo tarpu patys
mažiausi gali turėti šešias, aštuonias, arba šimtakojo atveju, daugiau negu
šimtą. Einant arba bėganti visų gyvūnų veiksmai turi būti gerai
koordinuoti. Šimtakojis savo kojas judina bangomis – tai neleidžia atskirai
kojai susidurti su einančia priekyje arba užpakalyje. Daugybė trumpū kojų
padeda šimtakojui skintis kelią dirvožemiu. Įdomu: Didžiausias sugautas
šimtakojis buvo didesnis nei 18 cm.
Stovint staciai
Išskyrus žmogų ir neskaidančius paukščius, tik nedaugelis gyvūnų
vaikšto dviem kojom. Kai kurie gyvūnai, kaip antai driežas bazilikas
greitai sprunka šalin, bėga vien užpakalinėmis kojomis. Kuoduotoji sifaka
(lemūrų rūšis) didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, bet maitintis
nusileidžia ant žemės ir juda šokuodama dviem kojom.
Varliagyviai
Varliagyviai prisitaikę judėti ir sausuma ir vandeniu, Stiprios
varlių ir rupūžių užpakalinės kojos padeda šokinėti arba ropoti sausuma ir
varo į priekį plaukiant. Salamandros eina judindamos tuo pačiu metu
įstrižai priešingose pusėse esančias kojas. Kitos dvi kojos lieka toje
pačioje padėtyje ant žemės, stumdamos kūną pirmyn ir pasirengusios žengti
kitą žingsnį.
Šokavimas
Šokinėjantys
gyvūnai į orą pašoka padedami kojų. Patyrę
šokinėtojai, tokie kaip kengūros, kiekvieną kartą prisilietę prie žemės,
savo tampriose sausgyslėse kaupia energiją. Ši energija padeda gyvūnui
radyti kitą šuolį. Blusos energiją kaupia tam tikroje tamprioje medžiagoje,