VIRUSAS (lot. virus – nuodas), nelàstelinës sandaros savarankiðka maþiausiø mikrobø grupë. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Taèiau jie neturi baltymus sintetinanèiø ir energetiniø sistemø, nevyksta jø medþiagø apykaita su aplinka, o patys paprasèiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudëtingø org. medþiagø molekuliø. Virusai paplitæ visur, kur yra gyvybë. Visi virusai yra uþkreèiami.
Virusai bûna lazdelës, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Maþiausieji esti 12 – 18 nm, didþiausieji – 300 – 400 nm dydþio. Matomi pro elektriná mikroskopà, o poksvirusai – ir pro optiná. Daugelá virusø galima iðgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medþiagas.
Kapsidë
Apvalkalas
Apvalkalas(ne visur)
Viruso dalelë
Nukleorûgðt.molekulë
Vidinë ðerdis
Áv.baltymai
Kiekvienos rûðies virusas paprastai susideda ið dviejø daliø: ið baltymo daleliø sudarytos iðorinës kapsidës bei vidinës ðerdies, sudarytos ið nukleorûgðties – arba DNR, arba RNR, bet ne ið abiejø kartu. Viruso genome daugiausia yra keli ðimtai genø. Kapsidæ dar gali supti iðorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad virusas yra “nuogas”. Apvalkalas yra ðeimininko plazminës membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinø spygliø.
Virusai yra obligatiniai vidulàsteliniai parazitai. Tai reiðkia, kad jie negali daugintis uþ gyvos làstelës ribø. Virusai apkreèia visokias làsteliø rûðis – nuo bakterijø iki þmogaus làsteliø, taèiau virusai yra labai specifiðki.
Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeièiantys virusai gali sukelti daug rûpesèiø, ne veikli vakcina ðiandien gali bûti neveikli rytoj.
Dauginantis virusas prilimpa prie ðeimininko làstelës iðorinio pavirðiaus receptoriø. Tada viruso nukleorûgðtis patenka á làstelæ. Jau viduje ji koduoja kapsidës baltymines daleles. Daugiausia virusø dauginimasis priklauso nuo ðeimininko fermentø, ribosomø, transportinës RNR ir ATP. Virusas perima ðeimininko làstelës medþiagø apykaitos aparatà.
Labiausiai virusai þinomi todël, kad sukelia uþkreèiamas ligas. Vieni ið labiausiai þinomø þmogaus virusø yra – hepatito, papilomø, ÞIV, gripo, tymø, kiaulytës, raudonukës virusai.prieð kai kurias virusines ligas yra sukurtos vakcinos – vaistai, skiriami didinti atsparumà virusinëms ligoms.
BAKTERIJA (gr. bakterion – lazdelë), vienalàsèiai mikrobai, priklausantys monerø kralystei. Þinoma, kad ore, vandenyje, dirvoje ir ant ávairiø daiktø yra daugybë bakterijø.Dauguma bakterijø yra 1 – 7 m ilgio ir 0,3 – 2 mm storio. Bakterijos yra prokariotai, neturi branduolio. Pagal formà, nusidaþymo ir kvëpavimo tipà skirstomos á 19 sistematiniø grupiø. Bakterijos làstelës bûna cilindro, rutulio, vingiuotos, siûlo formos. Daþnai bûna sukibusios po dvi, iðsidësèiusios grandinëlëmis, kekëmis, krûvelëmis po 4, po 8.
Þiuþeliai