Biosfera- tai aplinka kurioje egzistuoja gyvybė. Ekobendrija- tai visi organizmai sutinkami tam tikroje teritorijoje. Ekosistema- tai ekobendrija su gyvenamaja aplinka. Ekosistema sudaro biota ir abijota. Kiekviena rūšis areole yra paplitus populiacijomis. Populiacijos paplitusios tose vietose kurios yra tinkamos tai rūšiai egzistuoti. Populiacija- tai vienos rūšies individų grupė, daugiau ar mažiau izoliuota nuo kitų tos pačios rūšies individų. Abiota turi tiesioginę įtaką tiek biotos sudečiai, tiek populiacijos skaitlingumui.
Ekosistemoke galioja ekologiniai veiksmai:
1) biotoniai veiksniai- tai gyvų organizmų tarpusavio santykiai (mityba)
2)abiotiniai veiksniai- negyvosios gamtos įtaka gyvajai gamtai
3)atrafogeniniai veiksmai- žmogaus įtaka, kardinalus ekosistemos pakeitimas.
Biotopas- tai aplinkos sąlygos būtinos populiacijai egzistuoti. Kad populiacija egzistuotų turi būti patenkinti pagrindiniai populiacijos veiksniai:
1)populiacijos skaitlingumas. Individų skaičius populiacijoje.
2)populiacijos tankis. Individų skaičius ploto vienete.
3)populiacinės bandos. Tai populiacijos skaitlingumo kitimas kas tam tikrą laiką.
Kad poluliaciaj egzistuotų skaitlingumas negali nusileisti žemiau kritinio taško. Populiacija neauga be galo be krašto, nes tam priešinasi aplinka. Aplinkos pasipriešinimas- maisto trūkumas, atrofogeniniai veiksmai, aplinkos sąlygos įtaka, stiprėja konkurencija, gyvenamos vietos trūkumas. Staigus ir didelis populiacijos skaitlingumo padidėjimas vadinamas demografiniu sprogimu. Demografinius sprogimus dazniausiai sukelia žmogus netinkamai aklimatizuodamas naujas rūšis. Atskirų populiacijų individai ekostemoje dažbnai susieti mitybos ryšiais (vienas kitam tarnauja kaip maistas). Kievienoje ekosistemoje galioja energijos tvermės dėsnis. Vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Visi gyvi organizmai energiją gauna su maistu, skaidydami organones maisto medžiagas. Tačiau organinėm medžiagom pagaminti reikalinga energija. Augalai fotosintezės metu saulės šviesos energiją paverčia cheminių jungčiųū energija. Mitybos grandinę sudaro 4 mitybos lygmenys, nes pereinant iš vieno lygmens į kitą susidaro energijos nuostoliai. Mitybos grandinės sudaro mitybos tiklus. Kiekvienoje ekostemoje augalai sudaro didžiausią biomasę. Vartotojo biomasė visada turi būt mažesnė. Ekosistemų kaita vadinama suksecija. Yra pirminė ir antrine sukseciaj. Pirminė- tai naujos ekosistemos susiformavimas, antrinė- ekosistemos satsinauijinimas. Antrafogeniniai veiksniai gali sukelti tiek pirminę tiek antrinę sukseciją. Biotiniai veiksniai sukelia antrine sukseciją.. abiotiniai veiksniai negyvosios gamtos įtaka, gali suketi tiek pirminę tiek antrinę sukseciją. Žmogaus įtaka gyvajai gamtai dažniausiai susiję su pramone bei buitimi. Dirvos erozija- derlingo žemės sluoksnio sunaikinimas. Dirbos erozija gali būti nuo vėjo ir vandens. Kalvotuose vietose dirvos arimas tri būti skersinis o ne išilginis. Atvirose vietose kur dideli plotai turi būti suformuotos užuovėjos. Vandens tarša- nutekamieji vandenys-tai vandenys panaudoti pramonėje ir žmogaus buityje. Tarša gali būt organinė. Didindami bakterijų kieki susidaro bakterialoginė tarša, kuri sukelia vandens augalijos demografinius sprogimus. Neoragninė tarša- tai tarša neorganinias junginiais, taip pat sukelia demografinius sprogimus. Šiluminė tarša- gali pakeisti visą vandens ekosistemos biotą. Mūsų daromas aplinkai poveikis vadinamas „ekologiniu pėdsaku“. Dydis priklauso nuo to kiek oasiimama ir kiek sugražinama.