Evoliucija:
Dabartiniai arkliai, asilai ir zebrai (ekvidai) per 55 milijonus metu išsivystė iš savo ankstyvojo i arklį panašaus protėvio, pagal kilme vadinamu „pirmykščių arkliu“, arba eohipu, nes jis gyveno eoceno laikotarpiu (pries 54 milijonus metų). Šis iškastinis gyvūnas dar vadinamas hirakoteriju. Ankstyvasis arklys buvo ne didesnis už kiški. Tai buvo augalėdis gyvūnas, kuris mito lapais bei krūmokšniais ir turėjo keturis priekiniu kojų pirštus bei tris-užpakalinių kojų. Jis gyveno Europos, Šiaures Amerikos ir Rytų Azijos miškingose vietovėse. Palaipsniui per milijonus metų šis mažas gyvūnas išsivystė į žolėdį žinduolį su trimis pirštais, o vėliau priekinėse ir užpakalinėse kojose liko tik po viena vidurinį trečia pirštą, apaugusi tvirta ragine kanopa. Iš pradžių augalėdžiai arkliai, tokie kaip mezohipas, o vėliau parahipas, turėjo dantis žemais vainikais. Vėlesnių mioceno laikotarpiu (prieš 20 milijonu metu) Šiaures Amerikoje pievos ėmė stumti miškus. Taikantis prie pasikeitusios aplinkos, išsivystė ilgesnės arklių protėvių galūnės, leidžiančios jiems pasklisti plačiuose plotuose ieškant ganyklų ir pabėgti nuo plėšrūnų. Tuo pat metu jų dantų vainikai tapo aukštesni, prisitaikę prie kietų žolių. Pirmasis žolėdis arklys buvo merihipas, bet vėliau jį pakeitė pliahipas pirmasis vienakanopis aklys. Pleistoceno laikotarpiu (maždaug prieš 2 milijonus metų) iš jų išsivystė arklių genties žinduoliai.
Elgsena:
Norėdami bendrauti ir joti žirgais sėkmingai, juūs turite suprasti visus žirgą valdančius instinktus ir elgsena.
Lietimas:
Arkliai pasikliauja prisilietimas bendraudami su žmonėmis ir su savo gentainiais. Tuo paremtas ir žirgo atsakas raitelio blauzdų spustelėjimams ar raitelio pozicija balne. Ūseliai ant arklio snukio padeda jam liesti ir jausti objektus, dažniausiai maistą. Arkliai dažnai vienas kitam trina snukiais nugara, valo kaili, taip užmegzdami draugystes ryšius. Arkliai liečia vienas kita reikšdami savo draugiškumą.