Dauginimasis be apvaisinimo
Turinys
Turinys 2 psl.
Įvadas 3 psl.
Kas yra dauginimasis be apvaisinimo 4 psl.
Augalų apsivaisinimas 4 psl.
Endospermio vystymasis 5 psl.
Apomiktiniai taksonai 6 psl.
Naudota literatūra 11 psl.
Įvadas
Dauginimasis be apvaisinimo daugeliui iš mūsų panašų į kažką stebuklingo.
Tačiau šis reiškinys gyvojoje gamtoje labai dažnai sutinkamas. Dauginimasis
be apvaisinimo dar kitaip yra vadinama partenogenezė. Šis reiškinys yra
būdingas daugiau augalų pasaulyje, nei gyvūnijos.
Partenogenezė yra skirstoma i dirbtinę ir natūralią. Šalia galime
prisiminti, kad dabartinėje lyties neapibrėžtumą tiriančioje medicininėje
literatūroje nėra išskiriama teorinė, iki šiol niekur pavyzdžiais
nepatvirtinta galimybė, kad grynas hermafroditas galėtų apvaisinti pats
save ir išnešioti bei pagimdyti savo paties kūdikį, kas būtų natūrali ir
išskirtinė partenogenezė mūsų biologinės rūšies rėmuose, net be kiborgų
mašinerijos.
KAS YRA DAUGINIMASIS BE APVAISINIMO?
Partenogenezė – viena iš lytinio dauginimosi formų, kai organizmas
išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Žodis „partenogenezė“ kildinamas
iš dviejų graikų kalbos žodžių: parthenos (παρθενος) – nekaltas ir genos
(γενεσις) – gimimas. Skiriamos dvi partenogenezės formos: natūrali ir
dirbtinė:
Natūrali partenogenezė. Ji būdinga kai kuriems augalams, kirmėlėms,
vabzdžiams ir vėžiagyviams. Vienu atveju kai kurie gyvūnai gali vystytis
tiek iš apvaisintos, tiek ir iš neapvaisintos kiaušialąstės. Iš apvaisintos
kiaušialąstės išsivysto patelės, o iš neapvaisintos – patinai. Šitaip
dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. Šių gyvūnų grupių partenogenezė yra
kaip prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti. Kitu atveju
kiaušialąstės vystosi be apvasinimo. Ši partenogenezė būdinga kai kuriems
driežams. Tačiau daugeliui rūšių būdinga ciklinė partenogenezė. Pavyzdžiui,
amarų, dafnijų, verpečių patelės vasarą dauginasi tik partenogenetiškai, o
rudenį jau būdingas apvaisinimas. Tiek ciklinė partenogenezė, tiek
vystymasis be apvaisinimo išsivystė tiems gyvūnams, kurių daug žūdavo arba
kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą.
Dirbtinė partenogenezė. Panaudojus kai kurias chemines medžiagas galima
dirbtinai priversti partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles,
moliuskus ir kitus gyvūnus. Dirbtinė partenogenezė taikoma šilkverpių
auginimui.
AUGALŲ APSIVAISINIMAS
Kad įvyktų apsivaisinimas, būtina kad subrestų gyvibingos žiedadulkės, o
sėklapradyje būtų susiformavęs gemalinis maišelis. Žiedadulkė, patekusi ant
piestelės purkos, sugeria jos skystį ir sudygsta, t.y. išleidžia
dulkiadaigį. Generatyvinė ląstelė greitai dalijasi sudarydama du spermius,
kurie kartu su vegetatyvinės ląstelės branduoliu patenka į dulkiadaigį.
Greitai dulkiadaigis per mikropilę įsiskverbia į sėklapradį. Dulkiadaigio
viršūnėlė, pasiekusi gemalinį maišelį, įsikverbia per jį įsinergidę, plyšta
ir jo turinys išsilieja į vidų. Taip abu sermiai patenka į gemalinį
maišelį. Ten vienas iš jų susilieja su kiaušialąste ir sudaro sėklos gemalo
užuomazgą t.y. diploidinė zigota. Antrasis spermis susilieja su diploidiniu
antriniu branduoliu, kuris yra gemalinio maišelio centre. Jiems susiliejus
susidaro triploidinės sėklos endospermas, todėl toks apsivaisinimas
vadinamas dvigubu. Kitos gemalinio maišelio ląstelės (sinergidės ir
antipodės) degeneruoja arba visai sunyksta. Todėl gaubtasėklių
apsivaisinimas skirasi nuo plikasėklių, kuriuose tik 1-as spermis
susilieja, o kitas žūva. Plikasėklių endospermas vystosi nepriklausomai nuo
apsivaisinimo, o gaubtasėklių – tik apsivaisinus. Taip gaunami energijos
rezervai. Apie 10% žiedinių augalų sėklas gali sudaryti ir be
apsivaisinimo. Lytinį dauginimąsi čia pakeičia nelytinis šis reiškinys
vadinamas apomikse. Kai dygios sėklos gemalas susidaro iš neapvaisintos
kiaušialąstės. Tuo būdu įvyksta partenogenazė., o kai gemalas neišsivysto
ir sėklos yra nedaigios, nors apsivaisinimas įvyko, toks reiškinys
vadinamas – partenospermija (pvz. liepų, maumedžių, kai kurių klevų sėklų).
Kai gemalas išsivysto ne iš kiaušialąstės, bet iš kito gemalinio maišelio
ląstelės, toks procesas vadinamas apogamija. O kai gemalas formuojasi iš
sėklapradžių vegetatyvinės ląstelės neyvykus mitotiniam pasidalijimui, toks
procesas vad. aposporija. Kai vietoj normalaus gemalo išsivysto keli
įvairios kilmės gemalai. Toks reiškinys vadinamas daugiagemališkumu
(poliembrionija). Ji būdingas citrusininiams vaisiams.
ENDOSPERMIO VYSTIMASIS
Įvykus II apsivaisinimui prasideda keli procesai: I.procesas vyksta taip –
I-inis endospermo branduolys dalijasi., sudarydamas endospermą. II.procesas
– iš zigotos
vystosi gemalas. III.procesas- apvalkalas (integumentum)
virsta į sėklos luobelę, apsaugamčią gemalą. IV.procesas- mezginės sienelė
ir su ja susyjusios struktūros formuoja vaisių.
Endospermas –maitinamasis audinys, maitinantis gemalą. Jo sudėtyje yra