12 veiksnių, nulemiančių sveiką gyvenseną
1. Gyvenkite saugioje aplinkoje
Gerai savijautai labai svarbi saugi gyvenamoji aplinka.
2. Aktyviai bendraukite
Bendravimas – tai vienas svarbiausių veiksnių, praplečiantis žmogaus interesų ratą, atskleidžiantis teigiamiausias savybes, mažinantis stresą, palaikantis emocinę sveikatą. Patartina įsitraukti į įdomią ir naudingą individualią ar grupinę veiklą, neatsisakyti naujovių, nuolat kažkuo domėtis ir žavėti aplinkinius savo šypsena bei dėmesiu. Be to, reikėtų bendrauti tik su tais žmonėmis, kurie atviri, geros nuotaikos, smalsūs.
3. Rinkitės malonų darbą
Psichologai pataria nedirbti nemalonių darbų. Mėgstamą darbą dirbantys žmonės net pagyvenę atrodo jaunesni bei žvalesni nei yra iš tikrųjų. Be to, svarbu būti savarankiškiems ir gyventi savo gyvenimą. Žmonės, priklausomi nuo kitų, greičiau sensta.
4. Sveikai maitinkitės
Tinkama mityba yra vienas svarbiausių senėjimo procesus lėtinančių faktorių. Stenkitės nepersivalgyti, rinktis nekaloringą, tačiau maistingą valgį. Maiste turėtų būti daug vitaminų, skaidulų, mineralinių ir biologiškai veiklių medžiagų. Riebaus maisto reikia vengti. Mokslininkai, domėjęsi ilgaamžiu gyvenimu, pastebėjo, kad per dieną šie suvartodavo iki 1500 kcal. Valgant liesą mėsą, žuvį, šviežius vaisius ir daržoves , kiaušinius ir riešutus, galima išvengti baisiausių nūdienos ligų, tokių kaip širdies ir kraujotakos ligos, vėžys, cukraligė, nutukimas, ir gyventi ilgiau bei sveikiau. Niekada ne per vėlu pradėti tinkamai maitintis!
5. Judėkite ir mankštinkitės
Saikingas sportas, dažni pasivaikščiojimai gryname ore atitolina senatvę. Būkite kiek įmanoma aktyvesni, mankštinkitės 2-3 kartus per savaitę po gerą pusvalandį. Tikrai pagerinsite savo fizinį pajėgumą, užsigrūdinsite ir sustiprinsite sveikatą.
6. Atsisakykite žalingų įpročių
Jei rūkote, meskite ir netrukus pastebėsite sveikatos pokyčius. Taip pat venkite alkoholio, nes didesnis jo kiekis didina riziką susirgti išemine širdies liga bei skatina osteoporozę.
7. Rūpinkitės emocine sveikata
Vyresniame amžiuje dažnai vyksta įvairių pokyčių ir įvykių, galinčių sukelti emocinius stresus bei įtampą, pavyzdžiui, darbo praradimas, sutuoktinių ir draugų mirtis ir panašiai. Šiame amžiuje svarbu daugiau įdėti pastangų įveikti streso pasekmes ir apskritai – mažinti stresą. Nereikėtų numoti ranka į neigiamas emocijas, geriau stenkitės jų išvengti, nesigraužti dėl to, ko negalima pakeisti. Kartais palepinkite save, neatsisakykite užgaidų ir malonumų – tai padės įveikti depresiją ir pajusti gyvenimo džiaugsmą. Nepavyduliaukite, nes pavydas žaloja psichiką, verčiau pasidžiaukite kitų sėkme.
8. Sveikai ilsėkitės
Specialistai pataria miegoti vėsiame kambaryje. Šiluma spartina medžiagų apykaitos procesus bei priartina senatvę. Miegamajame kambaryje temperatūra neturėtų būti didesnė nei 17 laipsnių.
9. Pasiskiepykite
Patartina kartą per metus pasiskiepyti nuo gripo, o kartą per penkerius metus – nuo plaučių uždegimo. Jei dažnai lankotės gydymo įstaigose, būtų pravartu pasiskiepyti nuo hepatito B, o jei mėgstate pasivaikščiojimus gamtoje – pasiskiepykite ir nuo erkinio encefalito.
10. Sekite kraujospūdį
Tikrinkitės kraujospūdį ir būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jis per aukštas.
11. Saugiai vartokite vaistus
Būkite atsargūs vartodami vaistus. Visada atkreipkite dėmesį į jų tinkamumo laiką ir būtinai dėl vaistų vartojimo pasikonsultuokite su gydytoju.
12. Konsultuokitės su specialistais
Nesidrovėkite kreiptis į specialistus. Apsilankykite pas stomatologą bent kartą per metus, reguliariai tikrinkitės, ar nesergate onkologinėmis ligomis.
Mityba ir piktybiniai navikai
.
Maiste, kurį mes valgome, gali būti cheminių vėžį sukeliančių medžiagų. Tai visų pirma policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų benz(a)pirenas, kurių yra rūkytuose ir ilgiau riebaluose kepintuose maisto produktuose. Šie junginiai gali iš oro patekti ant augalų ar į dirvą, kurioje jie auga. Jų būna užterštoje dirvoje išaugusiose daržovėse. Todėl pakelėse, ypač ten, kur pravažiuoja daug automobilių, ar netoli aplinką teršiančių gamyklų maistinių augalų auginti nerekomenduojama.
Su maistu galima gauti ir N-nitrozaminų, ypač jų pirmtakų – nitratų ir nitritų. Iš pastarųjų ir antrinių aminų, kurių visuomet būna maiste, nitrozaminai gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Maži nitratų kiekiai – būtina ir reikalinga sudedamoji daržovių dalis, pavojingi yra dideli jų kiekiai, kurių būna geriamajame, ypač šulinių, vandenyje. Nitrozaminų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, C ir E vitaminai.
Su žemės riešutais, ryžiais galime gauti afla toksinų, pasigaminančių iš pelėsio Aspergilus flavus, tarpstančio karštose, drėgnose vietovėse, didesni jų kiekiai gali sukelti pirminį kepenų vėžį žmonėms ir gyvūnams.
Piktybinius navikus gali sukelti kai kurie pesticidai, insekticidai, maisto dažai ir pan.