REFERATAS
Grožis paprastume
Kaip gražu… net pats nustebau!
Vaikščiodamas gatve ir važiuodamas namo, pro autobuso langą, pamačiau daug gražių dalykų. Tokių paprastų paprastų….. kad net kartais niekas į juos dėmesio nekreipia…
Paukščiai, sklandantys tarp vatinių debesų, melsvos padangės fone atrodė tokie laisvi, tokie nepriklausomi ir nerūpestingi…. Nusišypsojau… maža mergytė, sėdėjusi mamai ant kelių, taip pat valiūkiškai nusijuokė… gal dėl to, kad rankytėse laikė godžiai valgomą ledinuką, o gal, kad saulės spinduliukas pakuteno skruostą… žavu…
Ir tikrai – pavasaris jau čia… kvepia, šildo, kutena…
O šiandien, kaip visada, labai didelis nenoras keltis anksti ryte, mieguistas pusdienis, šiek tiek varginanti popietė, tiesa, truputį įdomesnė, negu pirma dienos pusė… na, ir dabar, toks nostalgiškai ramus vakaras- penktadienis… nieko nesinori, tik BŪTI…BŪTI šalia gamtos, šalia žydėjimo…Kaštonų žydėjimo…
Kaštonas
Kaštonas – kaštoninių šeimos, 15 – 35 metrų aukščio, iki 2 metrų skersmens, rutuliška arba kiaušiniška laja medis. Kamieno ir senų šakų žievė pilkai ruda, suaižėjusi. Jauni ūgliai gelsvai arba rausvai rudi, pliki arba nežymiai plaukuoti. Pumpurai kiaušiniški, lipnūs, 2,5 cm ilgio, 1,5 cm pločio, rausvai rudi, padengti žvyneliais.Viršutiniai pumpurai gana stambūs. Lapai priešiniai, sudetiniai, sudaryti iš 5 – 7 plaštakiškai išsidėsčiusių lapelių. Žiedai netaisyklingi, susitelkę stačiuose, 20 – 30 cm ilgio, 8 – 12 cm pločio piramidiškose šluotelėse. Taurelė penkiadantė. Vainiklapiai penki, balti su geltonomis arba raudonomis dėmėmis, vilnėtais kraštais. Kuokeliai 5 – 7, ilgesni už vainiklapius. Vaisius – 3 – 6 cm skersmens, žalia, rutuliška, su stambiais dygliais dežute.Sėklos 1 – 4, blizgančios, rausvai rudos, su plačiomis šviesiomis dėmemis pamate. 1000 kaštonų sveria 10 – 15 kg.
Žydi gegužės – birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo – spalio mėn.
Auga derlingose, drėgnose, neužpelkėjusiuose dirvožemiuose; šviesamėgis.
Paplitęs visoje Lietuvoje. Auginamas parkuose, soduose, sodybose, pakelėse.
Kaštonas – vaistas
Kaštonas turi ir gydomųjų savybių:
Jo žievėje yra glikozidų:
• Eskulino
• Fraksino
• Riebalų
• Rauginių medžiagų
• Tiglino rūgšties
• Saponino escino
• Vaisiuose – 5-8% riebalų
Viename grame šviežių kaštonų:
• 2000 inozito
• 4,2 vitamino B6
• 1080 cholino
• 1,2 vitamino B1
• 0,25 vitamino H
• 9,3 pantoteno rūgšties
• 0,23 folinės rūgšties
• pėdsakai vitamino B12
• 106 nikotino rūgšties
• 1,42 vitamino B2
• 1400 amino rūgščių
Kaštono preparatai vartojami nuo hemarojaus, venų išsiplėtimo, aterosklerozės.
Liaudies medicinoje žiedų,žievės nuovirai vartojami nuo sąnarių uždėgimo,tulžies pūslės susirgimų,kraujuojant iš gimdos,nuo žarnyno lėtinio uždegimo.
Kūrinys vertas 8 kaštonų
Kūrėjau
sukurki
KŪRINĮ
vertą
kuriko
prakurų
ir kai nukris kai nusiris
kaštonai aštuoni –
užrašyk
eiles
ant spalvoto
klevo lapo
(gal jos sumirgės?)
nors popierius
turbūt lengviau
įsiliepsnos
o klevo – tik spirgės
ir kai nukris kai nusiris
kaštonai aštuoni –
įpūsk savo sielą
KŪRINIUI
uždek širdimi
paaukok savo mūzą
gyvenimą paženklink
ugnimi
ir kai nukris kai nusiris
kaštonai aštuoni –
galbūt Tau
pavyks sukūriuose
surasti slypintį
bejėgį
nedegųjį
KIČĄ.
o juk ruduo –
tai pilnas kaštonų
dubuo
ir variu liepsnojančios
medžių viršūnės
prinokusius
spalvos
pelenai.
KAŠTONŲ GROŽIS PARKUOSE
Net 40 rūšių medžių ir krūmų galime rasti nuostabiajame Palangos parke, puošiančiame Tiškevičių rūmus. Be visiems įspūdingų pušynų, senųjų juodalksnių prie tvenkinio, meniškų medynų ir grupių kontūrų, prie kurių „žalių sienų maloniai kontrastuoja įvairūs augalai savo skirtingomis formomis ir atspalviais”, vinkšnų, sidabrinių ir paprastųjų klevų žaismo, popieržievių beržų kontrasto, egzotiškumo, dekoratyviųjų krūmų gausos ir įvairovės, čia galime rasti paprastųjų bei raudonžiedžių kaštonų. Apie 20 savaiminių ir svetimžemių kaštonų rūšių įvardijo Gediminas Isokas „Lietuvos gamtos paminkluose“.
Pasak šio specialisto, meniškai sukurtą Palangos parką būtina geriau tvarkyti, išryškinti jo esamą grožį, nedarant jokių esminių planavimo bei apželdinimo pakeitimų. Jam buvo gerai pastebimas, deja, kritikuoti neleistas sovietmečio voliuntarizmas dėl senųjų parkų, kaip ir didumos kultūros paveldo, esą, išnaudotojų klasių palikimo. Neaplenkė tos tendencijos ir Palangos parko: laimei naikintos tik skulptūros, pakeičiant stalininio „proletkulto“ šedevrais, įvardytos ir Tauro, kaip „tipinės skulptūros, šokių aikštelė, užkandinė su kiosku” ir pan. Džiugu, kad parko tvarkytojai nepasidavė tokioms įtakoms, pagal išgales tobulino parko tvarkymą, o atgavus Nepriklausomybę, atkūrė ir praradimus. Kelios kartos, globoję šį parką labai sudėtingais, kintamais laikais, galima sakyti, išlaikė egzaminus. O jų būta nemažai per sudėtingos parko raidos
šimtmetį. Bėgant metams nepakito ir žavioji šio parko kaštonų alėja.Kaštonai atlaikė ir sklypų paskirstymo miesto plėtimui epochą, atlaikė ir