ADP – adenozindifosforo rūgštis, sudaryta iš azoto bazės adenino, anglevandenilio ribozės arba monosacharido pentozės, fosforo rūgšties dviejų liekanų.
Aerobai – organizmai, galintys gyventi tik gaudami laisvo deguonies
Aktyvusis transportas – procesas, kai membraną baltymai gabena per membraną į ląstelę medžiagas, kurią koncentracija viduje gerokai didesnę negu išorėje. Proceso metu naudojama
energija.
Amino rūgštys – organinės rūgštys, turinčios vieną ar daugiau aminogrupių NH2. Bendra formulę H2N – CHR – COOH.
Anaerobai – organizmai galintys gyventi be laisvojo deguonies
Angliavandeniai – cukrūs, sacharidai, labiausiai paplitusi žemėje organinių junginių klasė. Susideda iš anglies, vandenilio ir deguonies. Daugelio jų bendra formulė Cn H2n On.
Angliavandeniai yra pirminiai fotosintezės produktai, jungiamoji grandis tarp organinių ir neorganinių junginių. Angliavandeniai skirstomi į oligosacharidus,
monosacharidus ir polisacharidus.
Anatomija – mokslas apie organizmų formą ir sandarą.
Antigenai – medžiagos, kurias organizmas laiko svetimomis ir kurios sukelia imuninę reakciją. Makromolekulinės organizmų medžiagos veikia kaip antigenai
Antikūnai – leukocitų išskiriamos medžiagos, nukenksminančios antigenus.
Antocianai – augalų ląstelių pigmentai, kurie rugščioje terpėje raudoni, neutralioje – violetiniai, šarminėje – mėlyni; nudažo augalų žiedus ir vaisius.
ATP – adenozintrifosforo rūgštis – nukleotidas, sudarytas iš azoto bazės adenino, angliavandenio ribozės arba monosacharido pentozės ir trijų fosforo rūgšties liekanų, kurių dvi jungiasi
makroenergetinėmis jungtimis. Reikalinga judėjimui, biosintezei, švytėjimui, šviesos išskyrimui.
Audiniai – ląstelių grupės, kurios yra vienodos kilmės, panašios sandaros, atlieka tą pačią funkciją
Azoto fiksacija – laisvo azoto surišimas į organinius junginius, vykdomas nitrifikuojančių bakterijų. Joms žuvus azotas pakeičiamas amoniaku. Daugelis gerai tirpsta vandenyje sudaro
klampius koloidinius tirpalus. Baltymai – stambiamolekuliniai azoto turintys junginiai, sudaryti iš C, H, O, N, S. Baltymai yra visuose gyvuose organizmuose, tik juose ir susidaro. Baltymai – visos gyvybės, visų
organizmo ląstelių struktūros pagrindas. Baltymuose yra beveik pastovus kiekis H, S. Kiekvieno organizmo baltymai yra specifiniai sintetinami iš amino rūgščių.
Bakterija – vienaląsčių mikroorganizmų grupės atstovė, gyvena ore, vandenyje, dirvožemyje, augaluose, gyvūnuose, mineralizuoja oro junginius, sukelia augalų, žmogaus ir gyvūnų
ligas.
Bakteriofagai – tai barteriniai virusai, dažniausiai turintys DNR chromosomų
Bakteriologija – mokslas apie bakterijas.
Biosfera – gyvybės paplitimo žemėje sritis apima viršutinę litosferos dalį, troposferą ir hidrosferą (pasaulio dalis, kur aptinkama gyvybė (iš – 20 m. virš žemės paviršiaus)).
Biosintezė – organinių medžiagų susidarymo procesas gyvuose organizmuose.
Blakstienėlės – trumpesni žiuželiai, kurių vienoje ląstelėje yra daug.
Branduolėlis – ląstelės dalis, kurioje yra pastovių, visiškai būtinų branduolėliui struktūrų (branduolėlis organoidas) ir laikinų darinių. Branduolys reguliuoja branduolėlio medžiagų
apykaitą ir sintezę
Branduolys – ląstelės valdymo centras, jo dvisluoksnis išorinis dangalas (membrana) supa drebučius primenantį skystį – nukleoplazmą, kuriame yra vienas ar du branduolėliai ir genetių
medžiagų DNR. Celiuliozė – polisacharidas (?6H10O5)n, kuris yra aukštesniėj augalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga, ląsteliena
Centriolė – cilindrėlis, sudarytas iš mikrovamzdelių; ląstelės dalijimosi verpsčių susidarymo centras.
Centromeras – chromosomos dalis, jungianti dukterines dvigubos chromosomos chromatides.
Centrinė vakuolė – vienmembraninis augalinės ląstelės organoidas, kaupiantis ir izoliuojantis įvairias medžiagas.
Chemotrofai – organizmai, kurie organines medžiagas sintetina iš CO2, o energiją gauna oksiduodami neorganines medžiagas.
Chitinas – netirpus polisacharidas, iš kurio sudaryta nariuotakojų gyvūnų griaučiai ir kutikul?.
Chloroplastai – augalų ląstelės organoidai – žaliosios (turi apie 10% chlorofilo) plastidės. Juose vyksta fotosintezė
Chromoplastai – augalų ląstelės plastidės, turinčios geltonų ir orandžinių pigmentų.
Chromosoma – atsigaminantis ląstelės branduolio struktūrinis elementas turintis DNR, kurioje yra genetinė (paveldima) informacija.
Chromatinas – pagrindinė augalinių, gyvūninių ir grybinių ląstelių branduolio medžiaga, į kurios sudėtį įeina DNR, RNR ir baltymai. Chromatinas yra atitinkama chromosomų forma
branduolyje interfazės metu.
Chromatidė – viena iš dviejų išilginių dalių, į kurias pasiskiria chromosoma, dalijantis ląstelei puschromosomą.
Citologija – mokslas apie ląsteles.
Citoplazma – gyvasis ląstelės turinys, išskyrus branduolį (nuo ląstelės membranos iki branduolio membranos).
Dalijimasis – prokariotų dauginimasis nelytiniu būdu (vienos motininės ląstelės skilimas į dvi vienodas dukterines ląsteles.
Ląstelė subyra į tiek dalių, kiek pradinėje ląstelėje prieš
dalijimąsi buvo branduolių)
Denatūracija – natūralios baltymo, nukleino rūgšties ar kitokio biopolimero konformacijos (erdvinės sąrangos) suirimas kaitinant ar chemiškai veikiant.
Difuzija – medžiagų (dažniausiai dujų) judėjimas iš didesnės koncentracijos į mažesnę.
Diploidinis chromosomų rinkinys – dvigubas homologinių chromosomų rinkinys.
Disacharidai – angliavandeniai, kurių molekulės susideda iš dviejų monosacharidų likučių.
DNR – dezoksiribonukleino rūgštis, nukleino rūgštis esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje (dažniausiai jos branduolyje). Joje užkoduota genetinė informacija. Ji susieda iš C, H, O, N.