Kinu drakonas
Kinijos Hiubejaus provincija, 1995 geguže
1995 metais Kinijos Mokslu akademija nusiuntė nemaža ekspedicija i nuosalu kalnu rajoną Hiubejaus provincijoje ieškoti … drakono. Iki tol net kinu mokslininkai mane, kad drakonai būna tik žmonių vaizduotėje, bet Hiubejaus drakonas, pramintas siui gei (vandens slibinu) pasirodydavo taip dažnai, kad mokslininkams teko rimtai paziureti i pranešimus.
Pirmąkart jis buvo paminėtas trečiojo amžiaus dokumentuose, bet šiais laikais niekas i juos nekreipė dėmesio. Paskui, 1962 metais, žvejai imete sprogmenų i sraunia upe, tekančia Hiubejaus kalnu tarpekliu. Jie norėjo apsvaiginti žuvis, kad butu lengva jas sugauti tinklais, bet sutrikdė visai ne jas. Žvejai pasibaisėjo ir apstulbo, kai iš vandens išniro slykstus padaras. Jis buvo ne žuvis, ne kiek neapsvaigęs ir ne linksmas – toli gražu. Pasak liudytoju padaras buvęs neregėto bjaurumo. Jo galva buvusi plokscia, o issikisusios akys kaip žibintai. Ant pečiu styrojęs raudonu plauku ar kailio kuokštas. Vienas iš žveju susuko “Cen!Cen!” – kinu kalba sis žodis reiškia rupuze. Mat tas padaras išties siek tiek buvo panašus i nepaprastai slykscia milziniska rupuze. Nusipurtęs nuo kupros vandeni, jis nudramblojo zveju link. Vyrai nesijudino puse minutes, o paskui pasipustė padus. Tačiau ituzusi nuo sprogmenų Didžioji Cen pasileido jiems is paskos. Ji vijosi zvejus iki pat Senongzijos nacionalinio misko – cia jiems galu gale pavyko pasprukti.
Bet viskas tuo nesibaigė. Padaras, kuriam sutrikde ramybe, ne nemane grizti i savo povandenine buveine. Miško darbininkai ir kiti žmones, tureje toje vietoje reikalu, vis dažniau pranesdavo mate kazkokia labai keista pabaisa, kuri kartais juos vydavosi. Nors vietos zvejai ir toliau vadino būtybe Cen, netrukus paaiskejo, kad gyvulys – ne milziniska ar dar kokia nors rupuze. Vis dazniau pabaisa matydave zmones apibudindavo ja kaip padara su plevetomis rankomis ir figura, labai panasia i zmogaus, tik gerokai storesne. Apie jos dydi galima spresti is to, kad plevetos kojos su ilgais nagais buvo sulig voniomis. Taciau valdzios apstovai nusprende, kad pabaisa galinti buti drakonas, kai liudytojai prasneko apie daugiau kaip metro plocio nasrus is kuriu virsta baltu garu kamuoliai. Drakonai minimi daugelyje senu mitu is legendu. Dazniausiai isivaizduojami kaip zvynuoti ropliai, bet apibudinimai skiriasi. Paprastai sakoma kad jie iskvepia dumus, bet siejami su vandeniu. Pranesimus tyre mokslininkai priejo isvada, kad sio vandens padaro iskvepti garai gali buti lengvai palaikyti dumais ir spelioti, ar mitai apie drakonus, nebus pagristi susidurimais su tokiais gyvunais. Profesorius Lui Minzuangas is Sanchajaus Rytu Kinijos universiteto pareiske manas, kad pabaisa islikusi nuo akmens amziaus kai Hiubejaus apylinkes dar buvo po vandeniu.
•Vadinamasis Komodo salos drakonas, o is tikruju – didziausias pasaulyje driezas – gali uzaugti iki 3 metru ilgio ir mazdaug 150 kg svorio. Sie “drakonai” gyvena Indonezijoje ir minta tokiais gyvunais kaip stirnos ir sernai, vis delto yra pranesimu, kad sie driezai yra surije ir viena kita vietini gyventoja ar turista.
•Nesiliauja gandai kad dinozaurai yra islike iki siu dienu ir dauginasi. Garsus gamtininkas Piteris Skotas mano, jog Loch Neso pabaisa – pleziozauras.
Keisti gyvunai – FAKTAI
1898 metais zoologas daktaras Peteris Olsonas atkreipe demesi i kelis laikrasciu straipsnius apie keista padara Svedijos Jamtlando kraste. Per kelerius metus jis surinko 22 pranesimus is patikimu liudytoju. Gyvuna mate iki siu dienu, dazniausiai 1965. Pasak liudininku, pabaisa turi dvieju ar pustrecio metro ilgio kakla, stryranti is keturiu keturiu metru ilgio kuno. Ji pilka, gauruota, su arkliska galva. Tikriausiai gyvena Storsjo ezere.