Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos
7b klasės moksleivio
Aurimo Vaičiulevičiaus
biologijos referatas
maisto produktuose, organizme ląstelėse.
Vandens reikšmė organizmui
Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduo
tirpina mineralines druskas, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Gyvybiniai
procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse esti pakankamai vandens.
Senstant vyksta audinių dehidracija, o tai glaudžiai susiję su sulėtėjusia
medžiagų apykaita. Pagrindinė vandens reikšmė ta, kad organizme jis sudaro
terpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Įvairiausiuose mūsų
audiniuose ir organuose vandens yra nevienodai. Apskritai vanduo sudaro
didžiausią organizmo dalį (apie 60 – 70 %). Naujagimių organizme vanduo
sudaro apie 75 % viso kūno svorio. Moterų organizme vandens 6 – 10 % mažiau
negu vyrų. Negaudamas vandens, žmogus gali išgyventi vos keletą dienų.
Netekęs apie 12 – 20 % vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo paties
apykaitos produktais, šalinamais su skysčiais.
Vandens kiekis įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose ir organuose:
| Organas ar audinys % | Organas ar audinys % |
| Kaulai | Kraujas |
|45 |90 –92 |
| Oda | Seilės |
|70 |99 – 99.5 |
| Raumenys 76 | Virškinimo sultys 97 |
| Širdis | Prakaitas |
|78 |98 |
| Plaučiai | Smegenys 75 |
|83 | |
| Inkstai | Kepenys 68|
|83 | |
Žmogaus, kuris sveria 65 kg. organizme yra apie 40 l. vandens. Iš jo
apie 25 l. yra ląstelėse; 95 % ląstelinio vandens esti laisvo ir apie 5 % –
susijungusiu su baltymais. Maždaug 15 l vandens yra organizmo skysčių
sudėtyje. Senstant vandens kiekis organizme mažėja. Todėl manoma, kad viena
iš senėjimo priežasčių gali būti sumažėjęs koloidinių medžiagų gebėjimas
sujungti vandenį. Vandens reikšmė kur kas didesnė, negu manyta. Vanduo ir
jo disociacijos produktai (H2O → H + OH ), t.y. vandenilio ir hidroksilo
jonai, reikšmingi baltymų, lipidų, nukleino rūgščių, subląstelinių
organelių ir ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai.
Vanduo yra blogas šilumos laidininkas. Jis labai padeda palaikyti
pastovią kūno temperatūrą, tuo sudarydamas palankias sąlygas įvairioms
fermentinėms reakcijoms. Su prakaitu išgarindamas 1l vandens, organizmas
atpalaiduoja 585 kcal, arba 2451 kj, šilumos.
Vanduo – tai pagrindinė vidinės organizmo terpės dalis,
laiduojantijos judėjimą. Vandens molekulės deguonies ir vandenilio atomuose
elektronai išsidėstę specifiškai. Dėl šios savybės vanduo yra labai geras
daugelio medžiagų tirpiklis. Su geriamu vandeniu ir kitais skysčiais
žmogaus organizmas gauna mineralinių medžiagų, taipogi ir įvairių
mikroelementų. Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių yra vanduo
gautas iš tirpstančio ledo. Tirpstant ledui, padidėja šiluminis molekulių
judėjimas, vyksta savaiminė difuzija ir vandens tūris sumažėja – ledas
virsta vandeniu. Toks vanduo skatina medžiagų apykaitos procesus, pasižymi
didesniu aktyvumu ir yra ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms. Dėl šių
priežasčių ir tinka vartoti ledo gabalėlius su įvairiais gėrimais. Nuolat
gerti virintą vandenį negerai, nes jame mažiau mineralinių druskų. Tačiau
retkatrčiais įvairūs mineraliniai vandenys yra papildomas mikroelementų
šaltinis. Taip pat dalį vandens žmogus gauna su maisto produktais.
Pavyzdžiui, duonoje vandens yra apie 40 %, mėsoje – apie 70 %, piene – 90
%. Su maisto produktais per dieną gaunama apie litrą vandens. Daugiausia
vandens išgeriamasu įvairiais gėrimais, be to, dažnai geriamas ir grynas