Vandens ištekliai senka
Gėlo vandens trūkumas gali tapti svarbiu ateinančio tūkstantmečio raidos stabdžiu ir pavojinga valstybės konfliktų priežastimi.
Vanduo yra gyvybiškai svarbus,lengvai pažeidžiamas ir retas žmonijos išteklius.Vandens išteklių instituto duomenimis,daugiau nei 232 milijonams žmonių iš 26 šalių trūksta vandens!
Nors vanduo užima 71% žemės plote 98% jo netinka vartoti dėl per daug didelio druskos kiekio.Gėlo van-dens ištekliai vis senka,o jo paklausa vis didėja.
Maždaug puse padidėjusio vandens suvartojimo galima paaiškinti žmonių skaičiaus gausėjimu.Specia-listų skaičiavimais po 20-30 metų gėlo vandens trūks maždaug 1,5 milijono gyventojams.
Užteršto vandens aukos
Tačiau vandens išteklių mažėjimas nėra pagrindinė problema.Daug didesnę problemą kelia vis didėjantis užterštumas.Užterštas vanduo kasmet nužudo 6 miln. Vaikų ir 2 mln. Suaugusiųjų.Dėl intensyvios žemdir-bystės ir pramonės po truputį kuriama ,,užteršto vei-kimo bomba”.
Šią ,,bombą” sudaro nitratai,sunkieji metalai ir pes-ticidai.Šiomis medžiagomis užteršiamos ne tik upės,bet ir požeminiai vandenys.
Šiuo metu geriamojo vandens neturi kas ketvirtas pasaulio gyventojas.
Dėl užterštumo ir netolygaus pasiskirstymo vanduo tampa retu ištekliu ir gali tapti valstybių nesutarimų priežastimi.
Ar švarūs Lietuvos vandenys?
Praėjusiais metais Baltijos jūros vandens užterštu-mas pavasarį ir vasarą buvo padidėjęs kelis kartus. Higienos specialistųm duomenimis, Palangos moterų paplūdimyje koli indeksas viršija leistiną 10000 ribą. Tai atsitiko todėl jog nėra vandens valymo įrenginių Klaipėdoje. Pastaraisiais metais Baltijos jūra teršia-ma ir naftos produktais.
Ne mažiau vandenį teršia givūlininkystės ūkiai,pau-kštynai,mėsos perdirbimo įmonės.Jų kanalizaciniai vandenys,patekę į upes,ežerus,gali užkrėsti vidurių šiltine.Taip gali atsitikti žmonėms kurie geria nevirin-tą vandenį,maudosi neleistinose vietose.Didžiausiose Lietuvos upėse Nemune,Neryje apskritai nepatariama maudytis.
1996m.švariausios upės buvo Žeimena,Šelmenta,Minčia.Labiausiai užterštos upės yra maži upeliai Šiaurės, RytųLietuvoje: Obelė, Sidabra, Kulpė,Kruoja.
Dėl bakteriologinio vandens užterštumo kyla pavojus susirgti šiomis infekcinėmis ligomis: salmonelioze,bakterine dizenterija, A hepatitu. Maudytis reikėtų tik nustatytose vietose,kur yra įrengti paplūdimiai. Draudžiama gerti upės,ežero vandenį.Ne mažiau svarbu ir žmonių elgesio kultūra.Neterškime aplinkos kurioje ilsimės.
Vanduo-planetos gyvybės pagrindas
Vanduo-bespalvis,beskonis ir bekvapis skystis,netu-rintis kalorijų.Vis dėlto jis labai svarbus bet kokiai gyvybei Žemės planetoje.Jo reikia tiek mikrobui,tiek drambliui,tiek augalui.Ir žmogui,kurio 90% kūno ma-sės sudaro vanduo.Kad normaliai jaustūsi,žmogus turi kasdien skysčio pavidalu ar su maistu suvartoti apie 2,5litro vandens.Du trečdalius planetos paviršiaus dengia vanduo.Žmonės savo reikmėms naudoja tik gėlą vandenį.Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% vandens atsargų,esančių planetoje.Taigi toks vanduo žmonijai vartoti netinka.Nebent jį reikėtų išvalyti,o tai labai brangiai kainuoja.Net turtingos šalys negali sau leisti naudoti distiliuotą vandenį.Parai tai kainuotų 700dolerių.
3%Žemės vandens yra gėlas.Didžiausias gėlo van-dens kiekis yra sušalęs į ledą.Maždaug du milijardai žmonių jau nebegali atsigerti švaraus vandens.Jo kiekį sumažino žmonių veikla.Iškirtus miškus, nuganius didžiulius žemės plotus,lieka plika dirva.Didelė dalis lietaus yra vanduo,kuris išgaruoja iš augalų.Vandens kiekis Žemėje yra pastovus.Iš esmės vartojame tą patį vandenį,skirtumas tik tas,kad žmonija vandenį teršia. 0,03%žmonijai prieinamo vandens yra užterštas.Po truputį teršalai skverbiasi į gręžinius.Po truputį teršiamos ir jūros.