Vienaląsčių organizmų atramos f-ją atlieka sienelė ir citoskeletas
Bakterijos – turi tvirtas sieneles, sudarytas iš Baltymų, riebalų, vaškinių medž., hemiceliuliozės, chitino.
Dumblių – atramų irgi sudaro sienelė.
Grybai – susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtasapvalkalėlis susidaręs iš grybinio chitino. Jos
šakojasi ir sudaro grybieną (micelį).
Aukštesnieji aug. atramos f-ją atlieka ramstiniai audiniai išsidėstę: Šaknyse, stiebuose, lapuose.
Daugialąsčių gyv. Atramą sudaro:
Išoriniai griaučiai: (būdingi bestuburiams)
Bestuburiai- Epidermio deriniai dengiantys kūną
Stuburiniai – Tebeturi Žvynų transformacijos produktų: dengiamieji kaukolės ir pešių lanko kaulai bei
dantys
Vidiniai griaučiai: (vystosi iš vidurinio gemalo lap.)
Jų raidoje skiriamas plėvinių, kremzlinių ir kaulinių griaučių stadijos.
Bestuburiai -gyv. Vidinių gr. pradinė forma – duobagyvių pamatinė plėvė.
Kirmelės – be plėvinių pertvarų turi ir kremzlinių (žiaunose)
Moliuskų – (ypač galvak.) kremzliniai gr. gerai išsivystę.
Chordinių -Vid. gr. užuomazga yra chorda (iešmutisvisa gyv., kiti – embrioninio vystymosi pradž.)
Apie chordą formuojasi stuburas:
Aplink chordą esantis jungiamasis aud. standėja ir sudaro jung. aud. arba plėvinius graiučius. (Jungiamasis aud.
tarp org. sudaro plėvines pertvaras)
Iš skaidulinio jungiamojo aud. stuktūrų išsivystė kremzlės, iš kremzlių – kaulai. Griaučiai sukaulėja ne ištisai, kai
kurios jų dalys lieka iš skaidulinio jungiamojo aud. arba kremzlių.
Kremzliniai gr. – pas primityviausius stub. (kremzlinės žuvys)
Kauliniai gr. – Kaukolė, stuburas, pečių lankas, šonkauliai (išsk. Varles), neporinių gal. gr. (tik žuvys), Prikinių
ir Užpakalinių gal. gr. (išsk. Žuvis).
Sausumos gyv. Remiasi į žemę daugiausia galūnėmis. Kai kurie remiasi tik uzpakalinėmis, nes priekinės tam nepritaikytos.