Turinys
1.1 Darbo aprašymas
1.2 Tikslas
1.3 Hipotezė
1.4 Priemonės
2.1 Darbo eiga
3.1 Rezultatai, aptarimas ir išvados
4.1 Literatūra1.1 Darbo aprašymas – Šių dienų aktualiausia problema, mūsų manymu, yra oro tarša ir gamtosauga. Taigi, nusprendėme atlikti tyriamąjį darbą apie oro taršą Šiauliuose. Norime patys įsitikinti ar situacija tikrai tokia bloga. Į pagalbą pasitelksime kerpes. Tai yra puikūs indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti. Pasirinkome mūsų manymu vieną labiausiai užterštų rajonų Šiaulių mieste – centras, šalia Žemaitės gatvės, kurioje automobilių eismas yra pats intensyviausias. Mums teks apžiūrėti rajono medžius iš kurių ir nuspręsime apie oro taršą.
1.2 Tikslas – pagal kerpių rūšių gausumą ir dengiamą plotą tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą.
1.3 Hipotezė – Mes manome, jog Šiaulių centras nėra labai užterštas, atlikę tyrimą rasime daug ir įvairių rūšių kerpių.
1.4 Priemonės – Kompasas; liniuotė; vietovės situacinis planas tyrimo objektams žymėti; įmautės kerpių pavyzdžiams sudėti; 100 cm² dydžio rėmelis kerpių dangai nustatyti.
2.1 Darbo eiga
Iš languoto popieriaus lapo pasidarome 100cm² rėmelį. Jį padaliname į 1cm² langelius.
Pasirinktoje vietovėje pasižymime 5 tyrimo objektus (medžius), kurie yra panašaus amžiaus ir auga panašiose salygose. Pirmiausia nustatinėjame kerpių rūšinę įvairovę. Ji tikrai nebuvo plati – radome tik dviejų rūšių kerpių. Vienos buvo geltonos spalvos, todėl nusprendėme, jog tai atspariausios oro taršai kerpės – sieninės geltonkerpės, o kitos pilkos spalvos – vagotosios kežos.
Nustatę rūšinę sudėtį, tiriame tų augalų padengimą procentais. Tam tikslui iš šiaurinės pusės (ją nustatome pagal kompasą) 130-150 cm aukštyje dedame rėmelį ir apskaičiuojame, kiek procentų kamieno ploto dengia kerpės (atitinka rėmelio cm² skaičių). Pakartoję šį procesą keletą kartu keliaujame prie kito medžio.
Padarę dvidešimt matavimų, gavome, jog vidutiniškai kerpė užima 16cm². Tai reiškia, kad kerpės vidutiniškai užima 16% medžio ploto. Šie rezultatai mus nustebino. Šiaulių centras – dykumos zona. Šiai zonai būdingos pavienės žiauberiškosios kartu su dumbliais(chlorela) kerpės. Tokios zonos dažniausiai nustatomos dideliuose pramoniniuose kvartaluose.