VISAGINO “ŽIBURIO” PAGRINDINĖS MOKYKLOS
IXB KLASĖS MOKINIO
KOSTO GRIGAIČIO
biologijos referatas
VISAGINAS
2003-01-06
Turinys 2
Įvadas 3
Tinkama mityba ir jos reikšmė 4
Mitybos klaidos. Nereguliari mityba 4
Trys maisto funkcijos 5
“Apsauginės medžiagos”. Vitaminai 5
“Statybinės medžiagos”. Baltymai 7
Energijos šaltiniai. Angliavandeniai ir lipidai (riebalai) 8
Išvados 9
Naudota literatūra 10
Visiems organizmams, įskaitant ir žmonėms, reikia medžiagų, kad galėtų susidaryti naujos ląstelės ir atsinaujinti pažeisti audiniai. Taip pat ir bet kokiam darbui atlikti, reikalingos energiją teikiančios medžiagos. Žmonės daug energijos turinčių junginių, augti bei atsinaujinti reikalingų medžiagų gauna iš augalinio ir gyvulinio maisto. Tas maistas, kurį valgome, yra visokių medžiagų mišinys, tačiau jis nėra subalansuotas pagal mūsų organizmą, ir gaunamų maisto medžiagų santykis yra netinkamas.
Iš čia ir išplaukia dvi grupės žmonių: besimaitinantys sveikai ir tinkamai, ir jiems priešinga grupė.
Šiuo referatu aš siekiu, kad nebūtų dviejų grupių, o liktų tik viena…besimaitinati tinkamai, kad žmonės suprastų subalansuotos ir taisyklingos mitybos prasmę. Juk kartais yra geriau pagalvoti apie savo sveikatą, nei nesusivaldyti, kokiai nors užgaidai ir veliau sirgti įvairiom ligom.
Vos tik gyventojų mitybos klausimais pradejo domėtis mokslas, atskleista daug sensacingų atradimų. 1945 metų spalio 16 dieną Suvienytųjų Nacijų Organizacijos iniciatyva buvo įsteigta Mitybos ir žemės ūkio reikalų organizacija, vadinamoji FAO (Food and Agriculture Organization).
Vienas iš pagrindinių FAO uždavinių – patikrinti visų Žemės rutulio gyventojų mitybos būklę. Neparastai įdomius tyrimus aprašė brazilų mokslininkas, demografas Jozue de Kastro.
FAO duomenimis, teisingai besimaitinančio žmogaus organizmas yra gyvybingas, atsparus ligoms; toks žmogus lengvai ir gyvai protauja, daug ilgiau būna kūribingas ir darbingas.
Neteisingai, neracionaliai besimaitinantis žmogus, priešingai, yra suglebęs, silpnas, neatsparus, psichiškai neveiklus, labai greitai pavargsta, anksčiau sensta ir miršta. Šią tiesą turėtų atminti kiekvienas.
Didelė visuomenės dalis kenčia vitaminų „badą“, kitaip sakant, žmogaus organizmas negauna kai kurių maisto medžiagų, kurios yra būtinai reikalingos sveikatai palaikyti. Toks „badavimas“ yra liguistumo , blogos išvaizdos, įvairių negalavimų, daugumos ligų priežastis. Kartais dėl to kaltos klimatinės sąlygos (tada žmogus per mažai arba negauna tam tikrų produktų), netikę mitybos įpročiai arba tiesiog paprasčiausias racionalios mitybos principu nežinojimas.
Nežinodami pagrindinių mitybos reikalavimų, žiauriai baudžiame save: veltui eikvojame pinigus, ardome sveikatą, žudome jaunystę ir grožį…
Ne tik gydytojas, bet ir daugelis mūsų negali pasakyti, kad sveikų žmonių pažįsta labai nedaug. Net tie, kurie laiko save visiškai sveikais, dažnai skundžiasi galvos pleiskanojimu, plaukų slinkimu, nuovargiu ir pn. Kaip mažai yra suaugusių žmonių, galinčių pasigirti visiškai sveikais dantimis. Tai ne kas kita, kaip neracionalios mitybos rezultatas, kai organizmas negauna pakankamai tam tikrų vitaminų ir mineralinių mediagų. Juk ne šiaip sau statome vis daugiau statome ligoninių, klinikų, o jų vis labiau trūksta.
Mitybos specialistai vis kartoja: per mažai valgome daržovių ir vaisių, žuvies, kogalvių(kepenys, inkstai, smegenėlės – turi daug naudingų žaliavų mūsų organizmui) ir baltos paukštienos; užtat per daug pamėgome bulvių ir miltų patiekalus, net
gyvulinius riebalus. Per mažai geriame daržovių, vaisių bei uogų sulčių, bet per daug alkoholio…(Daugelis nežino, kad kai kurių daržovių sultis (pvz. morkų) reikia gerti praskiedus su aliejumi(stiklinei siulčių, arbatinis šaukštelis aliejaus),kitaip esantys provitaminai organizme tiesiog nera įsisavinami). Be to daugelis mūsų sistemingai nuodijasi kava, arbata, cigaretėmis, jau nekalbant kokią žalą daro narkotines medžiagos. Taigi kaip galime būti sveiki?
Vienu iš blogų įpročių reikia laikyti tai, kad mes gana dažnai valgome ne taip, kaip rekomenduoja mokslas ir gyvenimo patyrimas.
Pavyzdžiui, jau senai įrodyta, kad pusryčiai turi būti sotūs; pietūs – viduryje dienos, karšti, bet mažiau sotūs; vakarienė lengva, net skurdi ir valgoma tris valandas priš miegą.
Deja, tenka priminti, kad nereguliari mityba labai kenkia sveikatai. Del to žmogus fiziškai ir protiškai nusilpsta, pervargsta, jam skauda galvą, sutrinka virškinimas. Be to, kelias valandas badavę, sukišame į skrandį daugiau maisto, negu paprastai, tuo apsunkindami jo darbą.