KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS
BIOLOGIJOS KATEDRA
REFERATAS
ŠIMTAKOJAI (MYRIAPODA)
Darbą atliko:
KLAIPĖDA, 2006
1 Šimtakojų klasifikacija
1. poklasis .Skolopendrelės (Symphyla)
2. poklasis. Trišakaūsiai (Pauropoda)
3. poklasis. Dviporiakojai (Diplopoda)
4. poklasis. Lūpakojai (Chilopoda)
Šimtakojai (lot. Myriapoda) – gana didelė išimtinai sausumos nariuotakojų (Arthropoda) grupė.Jai priskiriama 10000 tūkst. rušių, iš kurių dauguma aptinkama pietinėse platumose ir tropikuose.Šimtakojai – naktiniai gyvūnai, diena jų reikia ieškoti po nukritusiais lapais, po akmenimis, drevėse, po negyvų medžių žieve ir kt.
2 Išorinė sandara
Kūnas ilgas, nariuotas.Aiškiai dalijasi į galvą ir liemenį, susidedantį iš mažiau ar daugiau segmentų.Beveik ant visų segmentų yra kojos.Galvos kapsulė iš 5 arba 4 segmentų:1.viena pora ūselių, atitinkančių vabzdžių ūselius ir, yra homologinės vėžiagyvių antenulės, 2.pora nenariuotų dantytų žandų – mandibulių, 3.pirmoji pora maksilių, arba apatinių žandų, 4.antroji pora maksilių, kurių baziniai nareliai,kaip ir vabzdžių, suaugę ir sudaro apatinę lūpą.Dviporiakojų burnos aparatas labai pakitęs ir svarbiausia skiriasi tuo, kad nėra pirmosios poros maksilių, o antrosios poros maksilės suaugo į neporinę sudėtingos sandaros plokštelę, vadinamą gnatochilariją.Lūpakojai turi mandibules ir maksiles, be to, į žandų sudėtį įeina ir pirmojo liemens segmento galūnių pora.Jos vadinamos žandikojais.Žandikojų storame pamatiniame narelyje yra nuodų liauka.Galinis narelis yra tuščiavidurio nagelio formos.Per jį nuodai patenka į aukos kūną.Liemens nareliai nevienodos sandaros, todėl sunku atskirti krūtinės ir pilvelio tegmas. Lūpakojų paskutinės kojos pakitusios į kopuliacijos organus – gonopodijas.Dviporiakojų liemens segmentų galūnės sandaros atžvilgiu labai vienodos.Jos silpnai išsivysčiusios, bet užtai labai idomiai pasiskirsčiusios gausiuose kūno segmentuose.Pirmasis kūno segmentas paprastai galūnių neturi, antras, trečias ir ketvirtas turi po vieną porą kojų,o pradedant penktuoju segmentu, visi liemens segmentai turi po dvi poras kojų.Šimtakojų galūnės yra tipiškos vienašakės nariuotos vaikštomosios kojos ir pilniausios sandaros atveju sudarytos iš aštuonių narelių, užsibaigiančiu nareliu.Kūną dengia chitininė kutikulė, paprastai inkrustuota kalkėmis.Ją formuoja hipodermos ląstelės.Hipodermoje yra daug liaukų, kurios atsiveria segmentų nugarinėje pusėje.Itin daug liaukų su stipriai veikiančiu sekretu turi dviporiakojai.Šios grupės šimtakojų negaudo paukščiai ir žinduoliai.
3 Virškinimo sistema
Priekinė,vidurinė ir užpakalinė žarnos sudaro tiesų virškinimo vamzdelį.Didesnę dalį sudaro vidurinė žarna.Į burnos ertmę atsiverenčios stambios seilių liaukos yra nevienodos kilmės. Dviporiakojų 3 poros seilių liaukų yra kilusios iš celomoduktų, o 3-5 poros Lūpakojų iš pakitusių odos liaukų.Šių šimtakojų seilių liaukos, atsiveriančios į antrųjų maksilių segmentą, yra homologinės drugių ir kitų vabzdžių šilko liaukos.Maistas įsiurbiamas vidurinėje žarnoje . Dviporiakojai – augalėdžiai, minta pūvančiais augalais,o Lūpakojai – plėšrūnai,paprastai,gaudo vabzdžius.
4 Šalinimo sistema
Šimtakojų, kaip ir vabzdžių šalinimo organai – Malpigijaus vamzdeliai.Yra viena arba dvi poros nešakotų Malpigijaus vamzdelių, kurie yra mikrocelyje išilgai viso kūno ir sueina į žarnyną toje vietoje, kur ribojasi vidurinė ir užpakalinė žarna.Uratai iš Malpigijaus vamzdelių pašalinami į žarnyną.Kieti ekskretai kaupiasi limfinėse liaukose, išsidėsčiusiose išilgai Malpigijaus vamzdelių ir kraujagyslių.Šlapimo rūgštis kaupiasi ir kūno ertmėje (mikrocelyje), esančiame riebaliniame kūne.Kuo senesnis šimtakojis, tuo jo riebaliniame kūne daugiau uratų.Be to, šalinimo funkciją atlieka ir – riebalinis kūnas.Riebalinis kūnas yra neapibrėžtos formos organas, sudarytas iš daugybės ląstelių, kuriose kaupiasi riebalų lašelių pavidalu maistingosios medžiagos.Šios ląstelės taip pat atlieka ir šalinimo funkciją.
5 Nervų sistema
Nervų sistema būdinga nariuotakojams:galvos smegenys,nuo jų eina aplinkryklinės konektyvos ir pilvinė nervų grandinėlė.Smegenys sudarytos iš kelių dalių.Nuo jų nervai eina ne tik į antenas , bet ir į interkaliarinį segmentą, tai rodo, jog protėvių šis segmentas turėjo antrąją antenų porą.Poryklinis ganglijas inervina burnos organus.Pilvinėje nervų grandinėlėje kiekviename segmente yra po vieną porą ganglijų, o dviporiakojai turi po dvi, taigi šių šimtakojų kūno segmentai susilieję poromis.
6 Kvėpavimo organai
Kvėpavimo organai – trachėjos.Tai ektoderminės kilmės vamzdelių sistema,aprūpinanti deguonimi visus organus ir ląsteles.Trachėjos sienelę sudaro vienasluoksnis epitelis, iš vidaus išklotas chitinu.Chitinas sudaro būdingą spiralinį sustorėjimą, apsaugantį trachėją nuo supliuškimo.Primityvesniųjų šimtakojų trachėjos, kaip savarankiški organai, yra kiekviename segmente, aukštesniųjų – trachėjiniais vamzdeliais jos jungiasi į sistemą.Paprastai kiekviename
arba kas antrame segmente turi po vieną porą kvėpavimo stigmų.Stigmos pereina į stambius trachėjinius kamienus,kurie šimtakojo kūne smarkiai šakojasi į smulkias trachėjas, einančias į įvairias kūno dalis.
7 Kraujotakos sistema
Kraujotakos sistema atvira.Nugarinėje pusėje, nevisiškai atskirtoje nuo kitos kūno dalies, yra ilgo vamzdelio formos širdis.Nuo vidaus organų ją skiria sparnų pavidalo raumenys.Širdis sudaryta iš metameriškai išsidėsčiusių kamerų,kurios turi po vieną porą ostiumų.Vožtuvus turi ne tik ostijos, bet ir susiaurėjimai, esantys tarp širdies kamerų.Širdis prie nugarinės kūno sienelės prisitvirtinusi tam tikrais raiščiais ir nuosekliai susitraukinėja nuo užpakalinio galo į priekį. Pro ostiją kraujas patenka į kamerą ir teka į priekinę dalį – galvos link.Nuo širdies, smegenų link eina aorta.Nuo kiekvienos širdies kameros dar atsiskiria pora šoninių arterijų.Kraujagylės pereina į lakūnų sistemą, iš kurios hemolimfa renkasi į perikardo ertmę.