Referato planas
Titulinis lapas
Referato planas
Įžanga
Pagrindinė dalis
Pirmas lapas: miegas; miego higiena; kas mus priverčia miegoti?;
miego trukmė; miego sutrikimai.
Antras lapas: jeigu norite geriau miegoti; miego trukdo; jei jūs miegate gerai, tai.
Apibendrinimas
Naudota literatūra
Įžanga
Miegas – savotiškai besikeičianti, bet nenutrūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė, kurios metu atsipalaiduoja nervų sitema, bet ji visdar funkcionuoja. Mes tai patys jaučiame pagal sapnus, kai kam net prisisapnuoja praeities įvykiai arba kaip reikia spręsti jiems aktualias problemas. Kai kurie žmonės gali atsibusti užprogramuotu laiku arba sureaguoti į vos girdimą signalą (žadintuvo, skambučio ir kt). Miegant kontaktas su aplinkiniu pasauliu būna ribotas ir kintantis – ryto valandomis ryšys su aplinkiniu pasauliu paprastai palaikomas lengviau.
Miegas yra natūralus organizmo poreikis, kurį daugelis žmonių patenkina lengvai, kiti gana sunkiai.
Trečdalį gyvenimo žmogus pramiega. Miegas yra mūsų gyvenimo dalis ir jis turi ypatingą reikšmę žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui. Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi beveik visoms gyvoms būtybėms. Mūsų organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja „vidinis laikrodis“. Kasdien periodiškai keičiasi medžiagų apykaitos intensyvumas, kraujotaka, pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra. Miegas ypatingą reikšmę turi žmogaus nervų sistemos veiklai, protiniam darbui. Miegodamas žmogus netgi auga.
Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 , kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvu¬mas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penk¬toje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuo¬jama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, to¬dėl ir sapnus prisimename geriau.
Miego higiena. Miegoti reikia švariame, išvėdintame kambaryje, kur nėra triukšmo. Oras miegamajame turi būti vėsus ir gaivus, nelabai sausas. Išvėdinti kambarį prieš miegą nepakanka. Sveikiau yra miegoti prie atviro lango arba atidarų orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova patogi, tvirtu pagrindu. Gulinčių minkštoje lovoje vaikų laikysena gali iškrypti. Čiužinys turi būti nelankstus, kad neįdubtų nuo kūno svorio. Jis turėtų būti iš natūralaus pluošto, neturėtų nei praleisti, nei per daug kaupti šilumos. Pagalvę reikia parinkti nei per aukštą, nei per žemą. Nereikia apsikloti v labai šiltai. Miegant neturi būti šviesos. Prieš miegą reikia vengti stiprių dirgiklių: intensyvios fizinės veiklos, stresinių situacijų, įtemptos protinės veiklos. Prieš miegą nepatartina žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizijos laidų ar vaizdo įrašų. Vakare nereikia daug valgyti. Jei daug valgoma, skrandis ir žarnynas apkraunamas darbu, o tai trikdo normalų nakties poilsį, sapnuojasi įvairūs sapnai, o ryte žmogus jaučiasi neišsimiegojęs ir nepailsėjęs.
Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto smarkiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, krau¬jas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Vakare smegenyse papildomai gaminasi m e l a t o n i n o (cheminės medžiagos, mieguistumą).
Miego trukmė.Skirtingu gyvenimo laikotarpiu miego mums reikia nevienodai . Daugiausia miega kūdikiai ( iki 6 mėn. amžiaus) – apie 16 val., nuo pusės metų jau tik apie 13 valandų.Vyresniems žmonėms miego reikia mažiau, nes jų smegenyse gaminasi mažiau melatonino, 16-60 metų žmogui paprastai pakanka 7-8 valandų nakties miego.