Parazitologija
Žmogaus parazitų morfologinė ir biologinė – epidemiologinė klasifikacija
Parazitologija (gr.parasitos – įnamis, veltėdis, logos – mokslas)
Parazitologija – mokslas tiriantis parazitus, jų sandarą, gyvybinę veiklą, prisitaikymą gyventi šeimininko organizme, vystymosi ciklus, parazitizmo reiškinius, parazitų sukeliamas ligas.s
Parazitai skirstomi:
1.Tikruosius – tai organizmai, kuriems parazitinis gyvenimas yra būtina gyvenimo sąlyga ir jie su šeimininku susiję ilgą gyvenimo laiką, pvz.trichinelė, kaspinuočiai.
2.Tariamuosius (netikruosius) – tai pavieniai laisvai gyvenančios rūšies individai, atsitiktinai patekę į kitos rūšies individų organizmą, išlaiko savo gyvybingumą ir sutrikdo savo šeimininko gyvybinę veiklą, pvz. kambarinės musės lerva, patekusi į žmogaus žarnyną.
Pagal parazitavimo trukmę,kurio metu parazitai sąveikauja su šeimininku yra skirstomi:
1.Laikinuosius. Dažniausiai tai kraujasiurbiai nariuotakojai (uodai, erkės).
2.Nuolatiniai, kurie skirstomi:
a) santykinai nuolatiniai arba fakultatyviniai, pvz. Volfarto musė.
b) tikrus nuolatinius arba obligatinius, galvinė utėlė, maliarinis plazmodijus.
Pagal lokalizacijos vietą parazitai skirstomi:
1.Išoriniai (ektoparazitai) gyvena ant šeimininkų kūno dangos, vieni tik mitybos metu, pvz.uodai, kiti visą laiką, pvz.galvinė utėlė.
2.Vidiniai (endoparazitai) gyvena šeimininkų kūno vidinėse ertmėse, pvz.burnos ertmėje – burninė ameba, kepenyse – kepeninės siurbikės, echinokokai.
Šeimininkai ir jų klasifikacija:
1.Galutiniai (pagrindiniai arba definityviniai lot.definitus – apibrėžtas). Tai organizmas, kuriame subrendęs parazitas gyvena ir dauginasi.
2.Tarpiniai – organizmas, kuriame gyvena parazito lerva arba parazitas dauginasi nelytiniu būdu.
3.Rezervuariniai – organizmas, kuriame parazitai išlieka gyvybingi, jie kaupiami.
Parazitų patogeniškumas ir poveikis šeimininkui
Patogeniškumas – ligos atsiradimas, jos kilmė, gr.pathos – kančia, liga, gr.genezis – kilmė, atsiradimas.
Jei parazitas sukelia liga, tai jis patogeniškas, pvz.vienos erkės sukelia erkinį encefalitą, o kitos ne, nes jos nėra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu.
Parazito poveikis šeimininkui:
1.Mechaninis, tai įvairūs pakenkimai, kuriuos padaro parazitų prisitvirtinimo organai (siurbtukai, kabliukai, botrijos)
Toksinis, kai veikiama parazito disimiliacijos produktais.
Parazito mityba šeimininko sąskaita.
Šeimininko poveikis parazitui
Ląstelių lygyje, t.y.padidėjus ląstelėms. Sergant maliarija, žymiai padidėja eritrocitai, kurie vėliau plyšta.
Audinių lygyje susidaro kapsulės iš jungiamojo audinio aplink parazito lervą, pvz.trichineliozės atveju.
Imuninės reakcijos, tai specifinių antikūnių susidarymas, atsakant į antigenų patekimą.
Parazitų patekimo būdai į šeimininko organizmą
Invazija – organizmo užkrėtimas pirmuonimis, helmintais, nariuotakojais.
Invazija gali įvykti:
1.Bet kuriuo metų laiku (trichineliozė).
2.Tik sezono metu (askaridozė).
Autoinvazija, kai šeimininkas invazijos šaltiniu yra pats sau (spalinės).
Reinvazija, kai užsikrečiama pakartotinai po pasveikimo.
PARAZITINIŲ LIGŲ SUKĖLĖJAI Į ŽMOGAUS ORGANIZMĄ PATENKA:
1.Pasyviai – be parazito pastangų, pvz.askaridės, nykštukinio kaspinuočio kiaušinėlial.
2.Aktyviai – charakteringa įvairiemms nariuotakojams, pvz.erkės.
PATEKIMO KELIAI:
1.Egzogeninis, kai parazitai patys skverbiasi į odą ir joje atsiranda pakenkimai pvz.niežinė erkė.
2.Endogeninis, kai parazitai skverbiasi į natūralias kūno angas, pvz helmintų kiaušinėliai patenka pro burną.
INVAZIJOS TRUKMĖS PRIKLAUSOMYBĖ NUO:
1.Parazito gyvenimo trukmės, pvz. trichinelės gyvena ilgai, o spalinės trumpai.
2.Parazito dauginimosi intensyvumo, pvz.trichinelės patelė išskiria iki 2000 smulkių lervučių.
3.Šeimininko atsparumo.
PARAZITŲ PERNEŠĖJAI:
1.Mechaniniai, pvz. ant kambarinės musės letenėlių pernešami helmintų kiaušinėliai, pirmuonių cistos.
2.Specifiniai, pvz.maliarinis plazmodijus vystosi maliariniame uode.
SUKĖLĖJŲ PERDAVIMO BŪDAI:
1.Inokuliacija, kai sukėlėjo perdavimas įvyksta siurbimo metu su seilėmis arba nuo burnos aparato dalių, pvz.maliarijos sukėlėjai.
2.Kontaminacija, kai pernešėjas užteršia odos dangą ar gleivinę savo ekskrementais ar kitais produktais, kuriuose yra invazinių formų, pvz. sinantropinės musės gali perduoti, kai kuriuos žarnyno ligų sukėlėjus.
3.Kombinuotas perdavimas, kai inokuliacijos būdu (su seilėmis) + kontaminacijos būdu (su ekskrementais), pvz.afrikinė erkinė grįžtamoji šiltinė.
4.Transovarinis, kai sukėlėjai patenka į pernešėjo lyttinius organus ir užkrečia besivystančius kiaušinėlius, pvz.erkinio encefalito virusas.
PARAZITINIŲ LIGŲ KLASIFIKACIJA:
1.Infekcinės – kurias sukelia virusai, bakterijos, grybeliai, pvz.gripas, AIDS, TBC, nagų grybelis.
2.Invazinės – kurias sukelia:
a)pirmuonys – protozoozės
b)helmintai – helmintozės
c)voragyviai – arachnidozės
d)vabzdžiai – entomozės
PAGAL PLITIMO BŪDUS LIGOS SKIRIAMOS:
1.Kai užsikrečiama per burną, maistą, nešvarias rankas, pvz.amebioze,
askaridoze.
2.Kontaktuojant, t.y. per namų aplinkos daiktus, žaislus, bendraujant su ligoniu, pvz.spalinėmis, niežais.
3.Transmisinės ligos (lot.trasmissio – perdavimas per pernešėją. Joms priklauso infekcinės ir invazinės.
a)obligatinės – transmisinės ligos, kurios perduodamos nuo vieno šeimininko kitam tik per pernešėją, pvz.maliarijos sukėlėjas.