Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir kraujo indai, kuriais teka kraujas (sanguis). Kraujas nenutrūkstamai cirkuliuoja kraujagyslėmis ir atlieka transportinę funkciją: atneša audiniams maisto medžiagas ir deguonį, o pašalina medžiagų apykaitos produktus ir anglies dioksidą. Be to, transportuodamas hormonus, fermentus bei kitas medžiagas, kraujas sujungia organizmą į vieningą visumą ir atlieka jo funkcijų humoralinę reguliaciją.
Kraujagyslės yra trijų rūšių: arterijos, venos ir kapiliarai. Arterijos (arteria) yra kraujo indai, kuriais kraujas teka iš širdies į organus ir audinius. Venos (venae) – tai kraujo indai, kuriais kraujas teka į širdį. Kraujagyslės, kuriomis kraujas iš širdies nuteka į visą organizmą ir paskui vėl sugrįžta į širdį, sudaro didįjį kraujo apytakos ratą. Mažąjį kraujo apytakos ratą sudaro kraujo kelias iš Širdies į plaučius (kur veninis kraujas virsta arteriniu) ir atgal į širdį. Didžiojo kraujo apytakos rato arterijomis teka arterinis, o venomis – veninis kraujas. Mažajame kraujo apytakos rate yra atvirkščiai: arterijomis teka veninis, o venomis – arterinis kraujas. Kraujas didžiuoju kraujo apytakos ratu teka per 22, o mažuoju – per 4-5 sekundes. Arterijų ir venų sieną sudaro trys sluoksniai: išorinis (tunica externa), sudarytas iš jungiamojo audinio, vidurinis (tunica media) – iš lygiųjų raumenų ir elastinių skaidulų ir vidinis (tunica interna) – iŠ endotelinių ląstelių. Nors arterijų ir venų sienos sandara ir panaši, tačiau nevienoda. Venų siena yra plonesnė ir silpnesnė nei arterijų. Skirtingai nuo arterijų, venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Be to, venų sienoje lygiųjų raumenų ir elastinių skaidulų yra mažiau, todėl jo» gali subliūkšti. O arterijų sienos yra storesnės, tampresnės.
Širdis – tai kūgio formos, tuščiaviduris, raumenims organas. Ji yra krūtinės ląstoje, priekinio tarpusienio apatinėje dalyje, apsupta ir fiksuota stambių kraujagyslių. Du trečdaliai širdies yra kairėje, o vienas trečdalis -dešinėje pusėje. Širdis sveria apie 300 g. Platesnis galas, vadinamas Širdies pamatu (basis cordis), nukreiptas į viršų, į dešinę ir atgal, o suapvalėjusį Širdies viršūnė (apex cordis) – žemyn, į kairę ir į priekį. Skiriami du širdies paviršiai: priekinis paviršius yra atkreiptas į krūtinkaulį ir šonkaulius, o užpakalinis – nukreiptas į užpakalį ir prigludęs prie diafragmos
Išilginė pertvara dalija širdį į dvi nesusisiekiančias dalis: dešiniąją, veninę, ir kairiąją, arterinę. Kiekviena iš jų turi dvi dalis: viršuje -prieširdį (atrium),o apačioje – skilvelį (ventriculus). Kiekvienos pusės prieširdis su skilveliu susisiekia per atrioventrikulinę angą (ostium atrioventricula-re). Abu prieširdžiai priekiniame širdies paviršiuje sudaro atsikišimus -ausytes.
Kraujas iš viso kūno į dešinįjį prieširdį atiteka dviem stambiausiomis venomis: viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis. Be to, Čia atsiveria veninis širdies antis, surenkantis veninį kraują iš pačios širdies sienos. Kairiajame prieširdyje atsiveria keturios plaučių venos, atnešančios iš plaučių arterinį kraują. Iš dešiniojo skilvelio prasideda plautinis kamienas,iš kuriuo į plaučius teka veninis kraujas. Plautiniu kamienu prasideda mažasis kraujo apytakos ratas. Iš kairiojo skilvelio išeina aorta, aprūpinanti arteriniu krauju visus organus. Aorta prasideda didysis kraujo apytakos ratas.
Širdies siena sudaryta iš trijų sluoksnių.
Vidinis sluoksnis, endokardas, iškloja širdies vidinį paviršių. Endo-kardą sudaro endotelis ir jungiamasis audinys su elastinėmis skaidulomis ir lygiųjų raumenų ląstelėmis. Endokardo raukšlės sudaro širdies vožtuvus.
Vidurinis sluoksnis, miokardas, sudarytas iš skersaruožių, bet nevalingų raumenų. Širdies miokardas skirstomas į prieširdžiu ir skilvelių miokardą. Jie yra atskiri, nes gali susitraukti atskirai. Miokardo storis nevienodas: plonesnis prieširdžiu, storesnis skilvelių, o kairiojo skilvelio yra pats storiausias.