TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………..3
1. RUDERALINĖS PIKTŽOLĖS……………………………………………………………………………..4
1.1. Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.)………………………………………………………………….4
1.2. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.)…………………………………………………………………………4
2. SEGETALINĖS PIKTŽOLĖS………………………………………………………………………………5
2.1. Dirvinis vijoklis (Convulvus arvensis L.)………………………………………………………………5
2.2. Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)……………………………………………………………6
2.3. Dirvinė raugė (Agrostemma githagoL.)………………………………………………………………..7
3. SINANTROPINĖS PIKTŽOLĖS…………………………………………………………………………..7
3.1. Kartusis kietis arba pelynas (Artemisia absinthium L.)…………………………………………8
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………9
ĮVADAS
Nerasime lauko, daržo, sodo, pievos, ganyklos ar kitos antropogeniškai sukurtos aplinkos, kur šalia kultūrinio augalo savo galvų nekeltų ir kiti augalai – piktžolės. Piktžolės pagal augimo biotopą yra suskirstytos į ruderalines, segetalines ir sinantropines pikžoles. Ruderalinės piktžolės [lot. rudus (ruderis) „akmenų skalda, šiukšlės“] – piktžolės, augančios ne sėjimuose, bet arti gyvenamųjų namų, pekelėse, prišiukšlintose vietose ir pan. Lietuvoje dažniausiai sutinkamos dvimetės ir daugiametės ruderalinės piktžolės yra juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.) ir didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.). Segetalinės piktžolės [lot. segetalis „sėjos, pasėlių“] – pikžolės, prisitaikę augti kartu su kultūriniais augalais. Lietuvoje dažniausios dvimetės ir daugiametės segetalinės piktžolės yra dirvinis vijoklis (Convulvus arvensis L.), dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.) ir dirvinė raugė (Agrostemma githago L.). Sinantropinės piktžolės yra prisitaikę tarpti žmogaus gyvenamojoje aplinkoje, t.y. panamėse, patvoriuose, ant takų ir kitur. Dažniausios Lietuvoje daugiametės sinantropinės piktžolės yra kartusis kietis arba pelynas (Artemisia absinthium L.), juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.) ir didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.).
Piktžolės, kaip ir visi stuomeniniai augalai, skirstomos į vienametes, dvimetes ir daugiametes. Šiame darbe plačiau yra aptariamos dvimetės ir daugiametės piktžolės.
Nuo dvimečių piktžolių sudygimo iki žydėjimo ir vaisių subrandinimo turi praeiti du pilni vegetacijos periodai. Dvimetės piktžolės žydi ir vaisius subrandina tik vieną kartą per savo gyvenimą. Skiriamos tikrosios ir fakultatyvinės dvimetės piktžolės. Fakultatyvinės dvimetės vadinamos tokios, kurioms nebūtini du vegetacijos periodai sėkloms subrandinti, pavyzdžiui, juodoji drignė.
Daugiametės piktžolės peržydėjusios galutinai nenudžiūsta, pavasarį vėl atauga iš požeminių organų ir kelerius metus duoda vaisius. Šių piktžolių yra daug, jos įvairiai vystosi, dauginasi ir nevienodai paplitusios mūsų respublikos laukuose.
1. RUDERALINĖS PIKTŽOLĖS
1.1. Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.)
Juodoji drignė priskiriama fakultatyvinėms dvimetėms piktžolėms.
Jos stiebas stačias, 30 – 60 cm aukščio, lipniai plaukuotas, lapai pailgai kiaušiniški, dantyti arba plunksniškai skiautėti, apaugę liaukingais plaukeliais, žiedai stambūs, vainikėlis netaisyklingas, murzinai gelsvas, violetinėmis gyslomis, vaisius – dvilizdė dėžutė, sėklos raukšlėtu paviršiumi, rudai pilkos, inkstiškos formos, savo didumu ir mase panašios į aguonos sėklas. Ši piktžolė nepaprastai visli – vienas augalas gali subrandinti iki 450 000 sėklų, kurios būna daigios iki 5 metų. Visas augalas turi nemalonų kvapą.
Juodoji drignė auga patvoriuose, panamėse, dykvietėse, sąšlavynuose. Nuo seno ji žinoma kaip stipriai nuodingas augalas. Visose augalo dalyse randama alkaloidų – hiosciamino, atropino, skolopamino. Naudojama medicinoje. Kaip vaistinė medžiaga renkami jos lapai.
Realiausia priemonė juodosioms drignėms naikinti – palaikyti tvarką ir švarą ten kur jos auga.
1.2. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.)
Didžioji dilgėlė priskiriama daugiametėms šakniastiebinėms piktžolėms, kaip ir dirvinis asiūklis (Equisetum arvense L.), paprastasis varputis (Agropyron repens (L.)P.B.), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.), ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara L.) ir kt.
Didžiosios dilgėlės stiebas stačias, 75 – 150 cm aukščio, vagotas, dažniausiai nešakotas. Lapai kiaušiniškai lancetiški, pamažu į viršų siaurėjantys, dantytais pakraščiais, žiedai dvinamiai, žali. Žydi nuo birželio mėn. iki rudens. Vienas augalas subrandina 22 000 – 100 000 sėklų, kurios geriausiai dygsta būdamos dirvos paviršiuje arba ne giliau kaip 0,5 cm. Sėklos, perėjusios per paukščių
virškinamąjį traktą, dygsta dar energingiau. Visas augalas apaugęs dilginamaisiais plaukeliais, kuriuose yra skruzdžių rūgšties. Palietus dilgėlę ir trūkus plaukelio galvutei, pakliuvusios ant odos nuodingosios medžiagos ją suerzina – niežti, degina, ji parausta.
Didžioji dilgėlė jau pirmą vasarą išaugina stambią šaknį ir šakniastiebius, kurie antrąją vasarą šakojasi. Taip išauga visa dilgėlynas. Vegetatyvinis dauginimasis daug intensyvesnis negu sėklomis.
Didžioji dilgėlė paplitusi visoje respublikoje, daugiausia randama šiukšlynuose, derlingose dirvose, kuriose gausu maisto medžiagų, ypač arčiau fermų, sodybų, patvoriuose. Pradėjus geriau tręšti pievas ir ganyklas, dilgėlės ir ten pradeda įsivyrauti.
Lapai turi daug chlorofilo ir vitaminų C, A, K, B. Tradicinėje medicinoje vartojami kaip kraujavimą, šlapimo takų uždegimą mažinanti, vaikų egzemos eigą lengvinanti priemonė. Didžiosios dilgėlės diurezę skatinantis veikimas įrodytas klinikinių tyrimų metu. 32 pacientams, sergantiems lėtiniu venų ar širdies nepakankamumu, atviro tyrimo metu dvi savaites 3 kartus per parą buvo skirta 15 ml dilgėlių sulčių. Šlapimo kiekis jau antrą tyrimo dieną sergantiesiems širdies nepakankamumu padidėjo vidutiniškai 9,2 proc., o sergantiesiems lėtiniu venų nepakankamumu – 23,9 proc. Buvo iškelta hipotezė, kad diurezinį didžiosios dilgėlės veikimą lemia didelis kalio kiekis.
Tyrimų metu nustatytos ir uždegimą slopinančios didžiosios dilgėlės savybės. Taigi jos preparatai gali sustiprinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikį gydant uždegimines, pvz., reumatines ligas.
Kadangi bandymų su gyvūnais metu nustatyta, kad didžiosios dilgėlės preparatai gali didinti gimdos aktyvumą ir skatinti persileidimą, nėštumo metu šio augalo rekomenduojama nevartoti.
Šaknys vartojamos nuo prostatos susirgimų.
2. SEGETALINĖS PIKTŽOLĖS
2.1. Dirvinis vijoklis (Convulvus arvensis L.)
Dirvinis vijoklis yra daugiametė šakniaatžalinė piktžolė. Šio tipo piktžolėms taip pat priklauso smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella L.), dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.), karčioji šerpeta (Acroptilon repens (L.) DC) ir dirvinė pienė (Sonchus arvensis L.).