Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465
© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.
IntegruotAS gamtos mokslas
Dalyko paskirtis
Integruotas gamtos mokslų kursas vidurinės mokyklos XI-XII klasėje skirtas tiems humanitarinį profilį pasirinkusiems moksleiviams, kurie neketina tolesnių studijų ar profesinės veiklos sieti su gamtos mokslais. Šis kursas orientuotas į šiuolaikinius gamtos mokslų laimėjimus, gyvenimo praktiką ir aplinkos problemas. Jame visos temos nagrinėjamos gana bendrais bruožais, aptariama gamtos mokslų raida kaip gamtos pažinimo būdas, aktualios asmens ir visuomenės gyvenimo problemos, nuodugniau analizuojami gamtos reiškiniai, mokslinės idėjos, atliekami stebėjimai ir bandymai. Integruotas gamtos mokslų kursas skirtas padėti moksleiviui siekti bendrojo gamtamokslinio išsilavinimo, gebėjimo skirti, kas moksliška, o kas ne, suvokti, kad tik visapusiškai išprusęs pilietis gali deramai dalyvauti modernios šalies gyvenime. Jis pades moksleiviams suvokti subalansuotosios pletros ideju reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenes gyvenimo kokybę.
Integruotam gamtos mokslų kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per metus (4 savaitinės pamokos per dvejus metus). Šį kursą tiktų pasirinkti visų pirma tiems, kurie nesirengia laikyti mokyklinio biologijos, chemijos ar fizikos egzamino. Jeigu moksleivis pasirinks šį kursą ir norės laikyti mokyklinį egzaminą, jam teks papildyti iš kai kurių temų savo žinias remiantis egzamino programa.
Bendrojoje integruoto gamtos mokslų kurso programoje numatomi mokymo(si) uždaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleivių žinių ir gebėjimų reikalavimus baigiant XII klasę, o ne ką tik išnagrinėjus temą. Integruoto gamtos mokslų kurso pagal bendrą programą moko biologijos, chemijos ir fizikos mokytojai. Mokytojai, atsižvelgdami i moksleiviu poreikius bei gebejimus, mokymo(si) sąlygas mokykloje, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, pritaiko integruoto gamtos mokslų kurso ugdymo turinį visai klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys dėstančių mokytojų kartu planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turinį išsilavinimo standartai konkretinami formuluojant mokymosi uždavinius, kurie nusako moksleiviu pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkrečiai pamokai.
Dalyko struktūra
1. Metodologija.
2. Medžiagu sudetis ir sandara.
3. Neorganiniai ir organiniai junginiai.
4. Medžiagu savybes ir kitimai.
5. Organizmas.
6. Genetinė informacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumas.
7. Judėjimas ir jėgos.
8. Energija ir fizikiniai procesai.
9. Medžiagu ir energijos tverme, grandines.
10. Elektra.
11. Bangos ir spinduliavimas.
12. Aplinka ir žmogus.
13. Astronomijos pagrindai.
Uždaviniai:
suprasti gamtos dėsningumus, plėtoti gamtamokslinį pasaulėvaizdį, mokslinį mąstymą;
tiriant ir analizuojant gamtos reiškinius ugdytis atsakingą požiuri i aplinką, gamtą, gyvybę;
suprasti gamtos mokslų ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka;
plačiau susipažinti su gamtos mokslu istorine raida, šiuolaikiniu gamtos tyrimu kryptimis.
Tematika
1. Metodologija
Gamtos pasaulio vienovė ir įvairovė. Gamtos mokslų tarpusavio ryšiai, raida ir reikšmė visuomenės gyvenime. Mokslinių žinių sąlygiškumas ir nuolatinė kaita.
Gamtamokslinės informacijos rinkimas, populiariojo mokslinio teksto nagrinėjimas, informacijos apibendrinimas ir pateikimas.
Nesudėtingų stebėjimų ir eksperimentų atlikimas, duomenų apibendrinimas ir pateikimas. Svarbiausi mokslinės mąstysenos principai.
Gamtos mokslų ir technologijų ryšiai, taikymo galimybės, jų nauda. Technologijų suderinamumas ir aplinkosauginės veiklos svarba.
2. Medžiagu sudetis ir sandara
Atomai ir jų sandara. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys. Subatominės dalelės.
Cheminis elementas. Molekulės.
Vieninės medžiagos ir mišiniai.
Cheminio ryšio susidarymas. Jonai. Joninis ryšys ir joniniai junginiai.
Kovalentinis ryšys. Molekuliniai junginiai.
Periodinė elementų lentelė. Pirmų trijų periodų cheminių elementų atomų sandara. Periodai, pagrindinės grupės.
3. Neorganiniai ir organiniai junginiai
Bendrosios fizikinės metalų savybės. Dažniausiai naudojami metalai (varis, aliuminis, geležis) ir lydiniai, jų reikšmė kasdieniame gyvenime ir technologijoms.
Deguonies, vandenilio, anglies, azoto savybės, apytakos ratai ir naudojimas.
Pagrindinės organinių junginių klasės.
Cheminė gyvų organizmų sudėtis.
Maisto medžiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, ju šaltiniai, biologinis vaidmuo ir reikšme organizmui.
Organiniai junginiai gamtoje, buityje, pramonėje.
4. Medžiagu savybes ir kitimai
Vandens molekulės sandara. Fizikinės vandens savybės. Vandeniniai tirpalai. Rūgštiniai ir baziniai tirpalai. Tirpalų pH. Indikatoriai.
Rūgštys ir bazės, gavimas, savybės. Neutralizacijos reakcija. Rūgščių reikšmė ir vaidmuo
žmogaus organizme, buityje, gamtoje ir pramoneje.
Cheminės reakcijos. Rūgščių, hidroksidų ir druskų tirpumo lentelė. Mainų reakcijos tirpaluose. Oksidacijos-redukcijos reakcijos.
Cheminės lygtys, jų stechiometrija.
5. Organizmas
Ląsteline organizmo sandara.
Fotosintezė ir kvėpavimas.
Energijos būtinumas gyvybiniams ląstelės procesams.
Žmogaus organu sistemos ir ju funkcijos.
Imuninė žmogaus sistema, AIDS.
Lytinio brendimo ypatumai, lytinis gyvenimas.
6. Genetinė informacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumas
DNR molekulių reikšmė informacijos perdavimui.
Mitozė ir mejozė, organizmų augimas ir dauginimasis.
Paveldimumas ir aplinka. Mutacijos, mutagenai.
Selekcijos ir biotechnologijų tikslai ir laimėjimai, jų įtaka žmogaus gyvenimui ir visuomenei.
7. Judėjimas ir jėgos
Mechaninis kūnų judėjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimas tiese ir apskritimu.
Jėgos mechanikoje. Jėgų klasifikacija pagal jų prigimtį ir pasireiškimą: varos, trinties, keliamoji, sunkio, svorio, tamprumo. Jėga kaip judėjimo kitimo priežastis. Kūno masė. Niutono dėsniai ir jų taikymas kasdienės patirties pavyzdžiuose.
Visuotinė (gravitacijos) trauka. Dangaus kūnų judėjimas. Kosminių skrydžių mechanikos pradmenys. Nesvarumas.
8. Energija ir fizikiniai procesai
Mechaninis darbas ir galia. Potencinė ir kinetinė energija.
Vidinė kūnų energija. Temperatūra. Agregatinės medžiagų būsenos (kietoji, skystoji ir dujinė) ir faziniai medžiagų virsmai (lydymasis, garavimas).