Tikriausiai niekam nekils abejonių, kad daugiausia plaučiams kenkia rūkymas. Tai labai blogas įprotis. Kaip bebūtų gaila, rūko labai daug žmonių būdami dar labai maži, kai žmogui tabakas ir jo gaminiai organizmui kenkia labiausiai.
Štai truputėlis statistikos: rūkantieji dėl širdies ligų staiga miršta 5–8 kartus dažniau negu nerūkantys. Rūkantys 6 kartus dažniau nei rūkantys miršta nuo lėtinio bronchito arba plaučių ligų. Plaučių vėžiu rūkaliai serga 20 kartų dažniau negu nerūkantys. Rūkymas yra daugiau negu 95% visų plaučių, gerklės, liežuvio vėžio ligų priežastis. Jei surūkomi du pakeliai per dieną ar daugiau, tai gyvenimas sutrumpėja 8–12 metų.
Kiekvienas surūkantis po pakelį per dieną, per metus įtraukia į plaučius apie 800 g tabako dervos. Ji padengia maždaug 1% rūkaliaus plaučių pa-viršiaus. Dervoje yra benzopireno – kancerogeninės medžiagos, kurios 2 mg sukelia vėžį bandomajam gyvūnui. Toks benzopireno kiekis yra 10 000 cigarečių.
Per parą sveiko žmogaus širdis vidutiniškai susitraukia 100 tūkstančių kartų, kad kraujagyslės pervarytų 10 tonų kraujo. Rūkaliaus širdis, kad perpumpuotų tiek kraujo, turi susitraukti 115–200 tūkstančių kartų, o tai labai ją alina: širdies priepuoliais rūkantieji serga 12–14 kartų dažniau ne-gu nerūkantieji; širdies infarktu rūkaliai suserga 2–3 kartus dažniau.
Tabako nikotinas pasiskirsto taip: 20% vienos cigaretės nikotino nusė-da rūkančiojo organizme, 25% ¬– suyra degant cigaretei, 5% – lieka nuorū-koje, 50% – pasklinda ore, kuriuo kvėpuoja aplinkiniai. Žmonės, dirbantys prirūkytose patalpose, gauna nikotino ne ką mažiau nei patys rūkaliai.
Sakykime, kad tiriame 100 nerūkančiųjų ir tiek pat rūkančiųjų. Jei staigus infarktas ištiktų 5 nerūkančiuosius, tai tarp rūkančiųjų tokių būtų nuo 25 iki 40! Jei lėtiniu bronchitu serga 10 nerūkančiųjų, tai tarp rūkan-čiųjų tokių bus net 60!