NARKOTIKAI
REFERATAS
Tikrino: mokytoja I. Gimbutienė
Vilnius, 2003
Narkomanija
Narkotinės medžiagos, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją, ir euforiją – padidėjusio aktyvumo, nenatūraliai pakilios nuotaikos, sumažėjusio kritiškumo būseną. Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikacija pateikia šias narkotikų sukeliamas narkomanijas: morfinizmą (sukelia narkotiniai analgetikai, arba opiatai), barbitūromaniją (migdomieji vaistai, arba barbitūratai), alkoholizmą (raminamieji vaistai ir alkoholis), kokainizmą (kokainas), hašišizmą (hašišas, arba marihuana), amfetaminizmą (amfetaminai), Khat tipo narkotikų ir haliucinogenų bei opiatų antagonistų sukeliamą narkomaniją.
Morfinas. Svarbiausias iš narkotinių analgetikų, arba opiatų, yra morfinas. Jis, kaip ir kodeinas, yra natūralus opijaus alkaloidas. Opijus – išdžiūvusios sultys, kurios išteka iš įpjautų nesubrendusių migdomųjų aguonų galvučių. Jame yra ~ 12% morfino. Iš morfino gaunamas pusiau sintetinis pakaitalas heroinas, kuris už morfiną veikia stipriau ir yra nuodingesnis. Morfinizmą gali sukelti visi opiatai, bet greičiausiai – heroinas. Opiatų sukeltai narkomanijai būdinga labai didelė tolerancija, ji mažėja padarius pertrauką. Narkomanams atsiranda stipri psichinė ir fizinė priklausomybė. Dėl pirmosios nuolat kamuoja stiprus troškimas gauti ir pavartoti narkotiką. Dėl fizinės priklausomybės gyventi be narkotiko tampa neįmanoma. Geidžiamu metujo nepavartojus, po 8 – 10h atsiranda abstinencijos reiškinių, kurie gali trukti ne iki 2 savaičių. Tuomet narkomanas gausiai prakaituoja, ašaroja, jam varva nosis, jį krečia šaltis, vargina karščio protrūkiai, kaulų ir raumenų skausmai, raumenų mėšlungis. Gali prasidėti pykinimas, vėmiams, viduriavimas, sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla; narkomanas gali net mirti. Opiatų sukeliami pakitimai kenkia sveikatai. Dėl to fiziškai išsenkama, organizmas ima stokoti vitaminų, tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Narkomanai dažniau serga tuberkuliozę, plaučių uždegimu, dažniau nuo jų miršta. Jei opiatais piknaudžiauja nėščiosios, jų naujagimiai gimsta mažesnio svorio, lėčiau auga, jiems gali atsirasti abstinencijos reiškinių; naujagimis mažiau valgo, dažnai verkia, kartais vemia, viduriuoja, gali atsirasti traukulių. Kartais morfinistai, apsinuodiję opiatais, ypač heroinu, miršta. Tai dažniausiai įvyksta tada, kai po ilgesnės pertraukos pradedamas vartoti narkotikas ir įsišvirkščiama anksčiau vartota dozė, neatsižvelgiant į sumažėjusią toleranciją. Opiatų vartotojai apsinuodija ir tada, kai kartu su opiatais vartoja kitokius centrinę nervų sistemą slopinančius vaistus.
Migdomųjų vaistų sukelta narkomanija (barbitūromanija ) pagal vystymosi greitį ir padarinius dar pavojingesnė už morfinizmą. Barbitūromanijai būdinga tolerancija, psichinė ir fizinė priklausomybė. Nustojus juos vartoti, atsiranda abstinencijos reiškinių: nemiga, silpnumas, nervingumas, nevalingai trūkčioja rankos ir pirštai. Kartais prarandama sąmonė, atsiranda haliucinacijų, kyla traukulių, panašių į nuomario traukulius. Abstinencijos sukeliami reiškiniai gali turkti net 4-5 savaites, juos sunkiau gydyti, jie gali būti pavojingi gyvybei. Ėmus piknaudžiauti migdomaisiais, greitai mąžta darbingumas, silpsta dėmesys. Slopinamas organizmo imunitetas. Narkomanas tampa neatsparus infekcijai: odoje atsiranda pūlinių, bėrimų, blogai gyja žaizdos. Oda įgyja blyškiai pilką atspalvį, plaukai netenka blizgesio. Barbitūratai pažeidžia smegenų ląsteles, dėl to greitai sunyksta intelektas, narkomanas tampa silpnapročiu. Barbitūromanas būna apsileidęs, nenuovokus prastai atsimena nesenus įvykius, kartais tampa piktas, agresyvus, nepaiso etinių ir moralinių normų. Dažnai atsiranda daug nervų sistemos sutrikimų: silpnėja refleksai, sutrinka kalba, eisena, judesių koordinacija. Kartais pažeidžiamos kepenys, širdies raumuo, kyla skrandžio gleivinės uždegimas, slopinama kraujo gamyba. Barbitūromanai nusižudo 60 – 80 kartų dažniau, narkotikų nevartojantys žmonės.
Trankiviliantai. Iš raminamųjų vaistų narkomaniją gali sukelti trankviliantai. Greičiausiai ją sukelia piknaudžiavimas meprobamatu, gana greitai – benzodiazepino dariniais. Trankviliantų sukeltai narkomanijai būdinga tolerancija, psichinė ir fizinė priklausomybė. Neretai jie vartojami su migdomaisiais vaistais arba alkoholiu; tokiais atvejais gali būti ūmiai mirtinai apsinuodyta.
Kokainas – vienas nuodingiausių vietinių anestetikų. Jis, be vietiškai anestizuojančio poveikio, pasižymi apetitą mažinančiu, simpatomimetiniu veikimu; didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų jėgą ir dažnį, deguonies poreikį širdies raumenyje, stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Piknaudžiaujantiems kokainu vystosi narkomanija (kokainizmas), kuriai būdinga labai stipri psichinė priklausomybė, sunkios pasekmės. Senka organizmo psichinės ir fizinės jėgos, mažėja atsparumas infekcijai, sparčiau senstama. Dėl kokaino poveikio tarpcentriniams slopinimo procesams smegenyse kokainistas esti agresyvus, linkęs į lytinius ekscesus, iškrypimus. Ilgai piknaudžiaujantys kokainu vyrai tampa impotentais. Kokainas gali nepataisomai pažeisti smegenų ląsteles; tai sukelia ūmines psichozes, kartais
net silpnaprotystę. Per sujaudinimo būklę kokainistas gali mėginti nusižudyti. Kokainas didina arterinį kraujospūdį. Dėl to kokainistams smegenyse gali išsilieti kraujas, o dėl padidėjusio deguonies poreikio širdies raumenyje juos gali ištikti miokardo infarktas, gali sutrikti širdies ritmas, įvykti staigi mirtis.