NAUJA MITYBOS TEORIJA
Mityba yra vienas svarbiausių natūraliosios higienos komponentų. Natūralioji medicina žiūri į žmogaus organizmą kaip į savireguliuojančią bioenergetinę sistemą, kuri sugeba save gydyti, jeigu tik jai netrukdoma. Mūsų energetinė sistema nesutrikdama funkcionuos, jeigu gaus tinkamo kuro – maisto. Sveika dinaminė pusiausvyra organizme palaikoma tik tada, kai energijos pasisavinimas lygus išeikvojimui. Pats vertingiausias mūsų organizmui tas maistas, kurį teikia motina gamta, kadangi mes esame gamtos dalis.
Gamtoje nesurasime laukų, kuriuose augtų baltų miltų duona, bandelės ir pyragaičiai. Ant medžių nekybo sirupe konservuoti vaisiai. Šaltiniuose neteka limonadas ir kitokie skanėstai.Perdirbtas maistas yra nenatūralus. Taigi natūralioji higiena propaguoja visiškai naują mitybos teoriją ir nurodo mums , kokie pavojai iškils, jei maitinsimės perdirbtais rafinuotais produktais, kuriuos mums taip gausiai siūlo maisto pramonė ir šiuolaikinio civilizuoto pasaulio kulinarija.
Netinkama mityba labiausiai kenkia mūsų organizmui – trikdo biologinius procesus. Natūraliuose gyvuose produktuose yra medžiagų, veikiančių mūsų organizmą labiau nei vaistai. Daugelis žmonių serga tik todėl, kad netinkamai, neracionaliai maitinasi.
Mokslininkai teigia, kad parą galima padalyti į tris dalis: kai yra valgoma, maistas virškinamas ir pasisavinamas bei šalinami šlakai.Šie ciklai aiškiai matomi stebint savo veiksmus. Valgome tik tada, kai nemiegame. Jeigu nevalgome, per dieną vis daugiau išalkstame. Miegant organizmas pasisavina suvalgytą maistą, kai rytą keliamės, pašalina atliekas bei toksinus.
Nauja mitybos teorija teigia, kad reikia keisti mitybos įpročius.Galima keliskart per dieną valgyti geriausius virtus, keptus ar kitaip paruoštus produktus, bet dėl sutrikusios biocheminės pusiausvyros organizmas vis tiek badaus ir sirgs. Mūsų organizmas susideda iš daugelio elementų. Svarbiausi jų – deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis, fosforas, kalis, magnis, jodas, geležis ir k.t.Jei kraujyje, ląstelėse, audiniuose, organuose, liaukose šių elementų kiekiai yra nepakankamai subalansuoti, sutrinka organizmo funkcijos. Sveikatai atstatyti ir pakaikyti reikia tokių organinių medžiagų, kurių yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, žalumynuose, riešutuose bei sėklose.
Su maistu žmogus susiduria kiekvieną dieną. Svarbu žinoti ir mitybos klaidas.Viena svarbiausių – persivalgymas!kultūringas žmogus neturi daug valgyti.Jis turi žinoti, kad vienu metu galima suvalgyti tik 200 – 300 g.Kiek kartų žmogus turi valgyti per dieną? Ne daugiau kaip 3 kartus, bet gali ir 2 kartus, ir net 1 kartą. Sveikiausias bus tas, kuris valgys vieną kartą.
Kita klaida – blogai sukramtytas maistas. To padarinys – įvairūs virškinamojo trakto organų negalavimai.Vieną kasnį reikia kramtyti 50 kartų. Ypač krakmolingas maistas turi būti gerai suvilgytas seilėmis, kuriose daug fermento ptialino, skaldančio krakmplą iki dekstrinų ir maltozės.Iš nesukramtyto maisto jokios naudos, jis neįsisavinamas.
Netinkamas maisto paruošimas taip pat mitybos klaida. Vengti terminio apdorojimo. Ilgas kepimas ir virimas ardo molekulinę maisto struktūrą, atsiranda daug kancerogeninių medžiagų. Tai, ką kasdien sudeginame puode ar ant viryklės, neišpirks jokios tabletės.
Sveikos mitybos šalininkai parengė keletą taisyklių, kurios gali praversti kasdieniniame gyvenime:
1. Prisimink, kad paprastas maistas (rupi duona, bulvės, sviestas, pienas, daržovės ir vaisiai) yra sveikiausias. Žmogus kasdieną turi valgyti tokį maistą.
2. Valgyk daugiausiai tris kartus per dieną.
3. Valgyk neskubėdamas, gerai (ilgai) krmtyk.
4. Negalvok, kad augalinis maistas nemaistingas ir kad jo reikia daug valgyti. Tai nebus gerai,.
5. išmok mažai valgyti. Tai didelis menas. Pakildamas nuo stalo, turi jaustis darbindgas.
6. Valgyk mažiausiai po valandos, kai pajauti alkį, tada bet koks maistas bus skanus.
7. Jeigu negali su apetitu suvalgyti storą rupios duonos riekę su sviestu be dešros ir sūrio, turi palaukti, kol išalksi.