Titulinis mendelio darbo metodai ir jų esmė
Gregor Mendel, 1822-1884
Turinys
1. G. Mendelio nuotrauka 2
psl.
2. Turinys 3 psl.
3. Įvadas 4 psl.
4. Mendelio biografija 5 psl.
5. Hibridologinis paveldimumo tyrimo metodas 6
psl.
6. Pirmosios hibridų kartos vienodumas
6psl.
7. Pirmasis Mendelio dėsnis 7
psl.
8. Dihibridinis kryžminimas. Antrasis Mendelio dėsnis
8 psl.
9. Antrasis Mendelio dėsnis 9
psl.
10. Apibendrinimas
10 psl.
8. Literatūra
11 psl.
Įvadas
Yra mokslininkų kurių biografijos taip puikiai ir laimingai surištos
su kūrybine veikla, kad jau baigia būt asmeniniu reiškiniu, o tampa dalimi
istorinio mokslo, o kai kada ir visa biografija tos šakos, kurios pašvęstas
visas gyvenimas. Tokiai grupuotei mokslininkų priskiriamas ir Gregoras
Mendelis.
G. Mendelio genetinio paveldimumo teorija buvo pats didžiausias jo
atradimas, tačiau to meto kai kurie mokslininkai dar nesugebėjo jo suprasti
ir paaiškinti vienuolio teorijos.
Gregoro Mendelio biografija
1822 – 1884
Gregoras Johann’as Mendelis gimė liepos 22 dieną, 1882 Haizendorfo
miestelyje kuris yra Austrijoje. Jis buvo vienturtis sūnus ūkininkų
šeimoje. 1843 metais jis pradėjo studijuoti vyrų vienuolyne Šventojo Tomo,
kuris yra Bruno miestelyje. Įšventintas dvasininku jis buvo rugpjūtį 1847
m. Po įšventinimo Mendelis buvo paskirtas į pastoralinę prievolę, bet
greitai buvo pastebėta, kad jis turi daugiau gabumu mokymui. 1849, jis buvo
paskirtas į Znaimo vidurinę mokyklą. Tai buvo tai, ko jam reikėjo, čia jis
įgyjo mokytojo kvalifikaciją. 1851 jis įstojo į Vienos universitetą.
Universitete jis studijavo matematiką ir biologiją. Šiame universitete jis
pasiekė tai, kas po to pakeitė jo gyvenimą ir mokslą pakreipė visai kita
linkme.. Mendelis po to gryžo į ta patį Bruną. Po dviejų metų jis įgyjo
aukštesnę kvalifikaciją. Bet jis greitai susirgo labai rimta liga, todėl
nebegalėjo siekti tolimesnių moklo pasiekimų. Jis grįžo i Bruną 1856, kur
tęsė savo pamokas. Brune jis ir baigė savo dienas. 1868 Mendelis buvo
įšventintas į Abatus. Jis mirė sausio 6 dieną 1884.
Jis dirbo atradimų pasaulyje, pagrinde savotiškų paveldimumų srityje,
dominantiniai ir recisyviniai požymiai. Genotipas ir fenotipas, o taip pat
jam priklauso ir tokios sąvokos kaip kad heterogeniškas ir homogeniškas.
Nelaimei Gregoras Mendelis nebuvo pripažintas tikru mokslininku. Jis rado
tikrus įrodymus apie genų egzistavimą, jam ištikrųjų priklauso, kaip
genetiko tėvo vardas, tačiau jo darbai buvo pusiau pripažinti tik po jo
mirties 1900 m.
Hibridologinis paveldimumo tyrimo metodas
Lytiniu būdu besidauginančių organizmų paveldimų požymių perdavimo
sekančioms kartoms pagrindinius dėsningumus pirmasis nustatė ir 1865 metais
paskelbė čekų mokslininkas Gregoras Mendelis. Jo tyrimai ilgą laiką nebuvo
tinkamai įvertinti. Tik 1900 metais jie buvo tarytum iš naujo atrasti ir
kelių mokslininkų patvirtinti. Šie tyrimai davė akstiną atsirasti naujai
biologijos šakai – genetikai.
Mendelis atliko bandymus su žirniais. Šio augalo yra daug įvairių
veislių, kurios viena nuo kitos skiriasi ryškiais paveldimaisiais
požymiais. Pavyzdžiui, yra veislių, žydinčių baltais ir purpuriniais
žiedais, turinčių aukštus ir žemus stiebus, geltonas ir žalias, lygias ir
raukšlėtas sėklas ir t.t. Kiekviena minėta ypatybė yra paveldima tos
veislės ribose. Žirniai paprastai būna savidulkiai, nors gali ir kryžmiškai
apsidulkinti.
Mendelis naudojo hibridologinį tyrimo metodą: kryžmino tam tikrais
požymiais besiskiriančias tėvines formas ir stebėjo, kaip tiriamieji
požymiai pasireiškia eilėje kartų. Jis atliko tyrimus analitiniu būdu: iš
didelės augalų požymių įvairovės išskirdavo vieną arba kelias poras
priešingų vienas kitam požymių ir stebėjo, kaip šie požymiai pasireiškia
eilėje viena po kitos sekančių kartų. Būdingas Mendelio bandymų bruožas
buvo tiksli kiekybinė apskaita, iš kurios galima sužinoti, kaip tiriamieji
požymiai pasireiškia visų individų organizme. Tai leido jam nustatyti tam
tikrus kiekybinius paveldėjimo dėsningumus. Analizuoti paveldimumo
dėsningumus Mendelis pradėjo, atlikdamas monohibridinį kryžminimą, t.y.
pasirinkdamas tėvines formas, kuriose skyrėsi tik viena požymių pora.
Pirmosios hibridų kartos vienodumas*
* Hibridai – organizmai, gauti, sukryžminus individus,
besiskiriančius
paveldimais pradmenimis. (Sutartinai priimta tėvinę kartą
žymėti P (lot. “parentalis“ – tėvinis), pirmąją hibridų kartą – F1, antrąją
– F2 ( lot. “filialis“ – dukterinis) ir t.t.
Sukryžminus geltonsėklius žirnius su žaliasėkliais, pirmosios hibridų
kartos sėklos bus geltonos. Priešingas požymis (žalios sėklos) tarytum
išnyksta. Čia pasireiškia pirmasis Mendelio nustatytas dėsningumas,
vadinamas dominavimo, arba pirmosios hibridų kartos vienodumo, taisykle.
Geltona sėklų spalva tarytum nuslopina priešingo požymio (žalios spalvos)
pasireiškimą, ir visos F1 hibridų sėklos esti geltonos (vienodos). Požymio
vyravimo reiškinys buvo pavadintas dominavimu, o vyraujantis požymis –
dominantiniu. Nagrinėjamame pavyzdyje geltona sėklų spalv dominuoja žalios
spalvos atžvilgiu. Priešingas, iš pažiūros išnykstantis požymis (žalia
spalva) vadinamas recesyviniu.
Pirmasis Mendelio dėsnis
Pastebėta, kad pirmosios hibridų kartos palikuonių ( antrosios kartos
– F2) požymiai išsiskiria. Atsiranda augalų su abiejų tėvų požymiais, kurie
pasireiškia tam tikru kiekybiniu santykiu. Geltonų sėklų būna maždaug tris
kartus daugiau negu žalių. Sėklų su dominantiniais ir recesyviniais