Skruzdėlės
Skruzdėlės (Formicoidae) tai – smulkūs plėviasparnių būrio , geluoninių pobūrio vabzdžių šeima , pasižyminti formų įvairove ir bendruomeniniu gyvenimu. Skruzdėlės sudaro didžiausią vabzdžių šeimą pasaulyje . Yra daug rūšių: pasaulyje per 6 tūkstančius , o Lietuvoje apie 40 rūšių . Patinėliai ir patelės turi sparnus , darbininkės (patelės) jų neturi. Rudenį virš skruzdėlynų pakyla dideli patinėlių ir patelių pulkai. Jie poruojasi ore ar žemėje. Patinėliai žūva, patelės, nugraužusios sparnus, įkuria naują skruzdėlyną. Kai kurių skruzdėlių patelės, metus neišeidamos iš skruzdėlyno, gali rausti žemę, maitinti vaikus, dėti kiaušinėlius. Maistas – tai jos atsarginiai riebalai, buvusių sparnų raumenys. Kad būtų kam dirbti darbus, Malaizijoje gyvenančių skruzdėlių Karebarų (Carebara) patelės rujos metu iš seno skruzdėlyno paima kelias 1-2 mm dydžio darbininkes ir perneša į savo buveines. Neretai skruzdėlių gyvenimui būdingas parazitizmas. Parazituojančių skruzdėlių patelės mažesnės už neparazituojančių. Po apvaisinimo jos nekuria savo namų, bet apsigyvena kituose skruzdėlynuose. Rudosios miško skruzdėlės (Formica rufa L.)- labai dažnos mūsų miškų gyventojos. Jos neretai įsikuria tamsiarudžių miško skruzdėlių (F. fusca L.), kurios neturi savo patelių bendrijose, o plaukuotosios geltonos skruzdėlės (Lasius umbratus) patelė, patekusi į sodinės (juodosios) skruzdėlės (Lasius niger L.), užmuša patelę: deda kiaušinėlius ir seno skruzdėlyno darbininkės augina, maitina įsibrovėlės vaikus. Taip atsiranda naujos skruzdėlių rūšies skruzdėlynas, nes senoji karta miršta. Skruzdėlių mityba
Angliavandeniais minta suaugusios skruzdėlės, o baltymais (gyvulinės kilmės maistu ) – lervos ir vaisingos skruzdėlės. Baltyminį maistą sudaro: vabzdžiai, augalų sėklos, grybai, vorai, sraigės, šimtakojai. Augalinį maistą ( angliavandenius ) sudaro: augalų sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, medaus rasa, nektaras, be to, skruzdėlės laižo amarų išskiriamą saldų skystį, todėl jos amarus saugo, gina nuo priešų, perneša ant kitų augalų, o amarų motinėlę laiko skruzdėlynuose. Rudosios miško skruzdėlės savo namuose apgyvendina tas amarų rūšis, kurios miškams didelės žalos nedaro. Tropikuose auga augalai, kurių vaisiai ir kitos dalys išskiria saldų nektarą. Čia apsigyvena skruzdėlės ir gina tuos augalus nuo parazitų Rudosios miško skruzdėlės skruzdėlyne gyvena ne tik amarai, bet ir įvairūs vabalai ir jų lervos: blakės, erkės ir t.t. Vienus “nuomininkus” skruzdėlės maitina, kiti ėda jų kiaušinėlius, treti išskiria saldų skystį, kurį skruzdėlės laižo. Lomechusa ir Atemeles genties vabalai išskiria Formica genties skruzdėles svaiginantį skystį, kurį šios laižo. Šitų vabalų lervos ir suaugėliai minta skruzdėlių kiaušiniais ir skruzdėlynas greitai žūva.
Skruzdėlių sandara ir gyvensena
Skruzdėlių krūtinę su pilveliu jungia plonas stiebelis , turintis statmeną plokštelę arba 2 mazgelius. Antenos alkūninės , su ilgu stiebeliu. Visos skruzdėlės pilvelyje turi nuodų liauką , gaminančią skruzdžių rūgštį, tačiau geluonį turi ne visos rūšys. Burnos organai graužiamojo tipo. Joms būdinga bendruomeninė gyvensena. Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotųjų patinų bei patelių , ir iš besparnių darbininkių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra. Skruzdėlių bendrija gyvena skruzdėlyne, kurį įsirengia žemėje, medžio kelme, kamiene. Jos taip pat įsikuria šalia žmonių, pastatų aukštų perdangose, žemėje prie balkonų, pamatų plyšiuose. Iš ten prasiskverbia į gyvenamąsias patalpas, ir ieškodamos maisto teršia produktus. Skruzdėlių veisimosi sezoniškumo nėra . Kai žemė įšyla iki 10 laipsniu šilumos , prasideda skruzdėlių veisimosi laikotarpis ir trunka iki rudens , kol žemė atvėsta . Žiemą jos beveik užmiega ir į paviršių iš savo lizdų išlenda retai .
Kenkiančios skruzdėlės
Daržuose ir soduose gyvenančios skruzdėlės kenkia kultūriniams augalams. Namuose, sandėliuose, ligoninėse aptinkama faraoninė skruzdėlė. Ji gadina maisto produktus, medieną, platina infekcines ligas ir taip pat sodinė, arba juodoji skruzdėlė. Sodinė skruzdėlė (Lasius niger) Tai 3-4 mm tamsiai rudos ar juodos skruzdėlės. Skruzdėlės darbininkės ieškodamos maisto, prasiskverbia į gyvenamąsias patalpas. Čia jos teršia maisto produktus. Skruzdėlės ypač mėgsta saldumynus, o jų būna ne tik virtuvėje. Todėl skruzdėlės labai noriai lanko kambarines gėles, pažeistas kenkėjų, kurių saldžiomis išskyromis jos minta . Faraoninė skruzdėlė (Monomorium pharaonis ), tai mažiausia Lietuvoje aptinkama skruzdėlė. Ji mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl gali gyventi ir vystytis tik šildomose patalpose. Faraoninės Skruzdėlės motinėlė būna iki 5 mm, blyškiai gelsvai ruda. Iš pradžių ji turi sparnus, o po poravimosi juos numeta. Motinėlė gyvena apie 250-270 dienų. Per tą laiką ji sudeda iki 350 kiaušinėlių. Patinai 2,8-3,0 mm, tamsiai rudi, turi dideles akis, gyvena apie 3 savaites.
Tuo pat metu lizde būna kelios dešimtys patinų ir net keli šimtai besparnių motinėlių. Daugiausia lizde būna skruzdėlių darbininkių ( iki 2000 ). Jos 1,8-2,5 mm, blyškiai gelsvos
Faraoninės skruzdėlės gyvenimo ciklas
Faraoninės skruzdėlės labai ėdrios. Jos ėda viską – miltus ir duonos produktus, cukrų, medų, mėsą, sūrį ir kt. Labai mėgsta pūlingas žaizdas, pragulas, todėl dažnai apsigyvena ligoninių chirurgijos skyriuose. Motinėlės be maisto gali išbūti kelis mėnesius. Darbininkės, neturėdamos maisto, iš pradžių ėda savo lervas, lėliukes, vėliau minta kritusiomis draugėmis. Faraoninės skruzdėlės veisiasi antisanitarinėmis sąlygomis. Ypač jos pavojingos ligoninėse, nes gali užkrėsti sterilius įrankius, baltinius, platinti įvairias bakterijas ir virusus, Jų įkandimas žmogui skausmingas, paskui niežti, iššoka pūslelės, ypač nuo jų nukenčia vaikai.
Kitų šalių skruzdėlės