RAUMENYS
Mokslas apie raumenis- miologija.
Raumenys yra judėjimo aparato aktyvioji dalis. Jie judina pasyviąją dalį- kaulus.
Pagr. raumeninio audinio savybė- raumeninės skaidulos sugebėimas susitraukti. Raumenys judina atskiras kūno dalis, dėl jų kūnas keičia vietą erdvėje, dėl jų vyksta kvėpavimas, kramtymas, juda akys, liežuvis, keičiasi veido išraiška.
Pagal morfologines ir funkcines savybes skiriami ilgieji ir skersaruožiai raumenys. Lygieji raumenys įeina į vidaus ir apytakos sudėtį. Viena iš daugelio lygiųjų raumenų ypatybių yra jų darbo nepriklausomybė nuo mūsų valios, atlieka raumenų, kurių pagrindą sudaro skersaruožiųy raumenų audinys. Šie raumenys prisitvirtina prie kaulų, kremzlių, fastilių. Jie judina griaučius ir vadinamuosius griaučių raumenis. Tam tikra raumenų grupė prisitvirtina prie odos ir ją judina odos raumenys. Skersaruožiai raumenys sudaro 40% kūno svorio, naujagimių ir mažų vaikų 20%.
Raumuo- organas sudarytas iš raumenų skaidulų, kurios sujungia jungiamuosius audinius. Juo ateina kraujagyslės ir raumenys. Raumenų forma yra labai įvairi. Ji kinta, tačiau galima išskirti 3 pagrindines formas: platieji, ilgieji, trumpieji.
Platieji raumenys būdinga liemeniui, ilgieji galūnėms, trumpieji visur.
Raumenyje skiriamos dalys: pilvelis, galva, galinė- uodega.
Raumens pradžia ir pabaiga yra jungiamojo audinio sudaryta sausgyslė. Paprastai sausgyslės yra trumpos, o gale ilgesnės.
Plačiųjų raumenų sausgyslės yra plonos, jos vadinammos aponeurozėmis.Trumpųjų raumenų sausgyslės tiek pradžioje, tiek pabaigoje yra trumpos.