Turinys
ĮVADAS 2
ORGANIZMO MIKROFLORA 4
ŽARNYNO MIKROFLORA 5
ŽARNYNO MIKROBIOTOS SUSIDARYMAS IR JOS POKYČIAI 10
ŽARNYNO MIKROBIOTOS REIKŠMĖ 12
DISBAKTERIOZĖ 13
PROBIOTIKAI IR PREBIOTIKAI 16
AR ŽALINGI ANTIBIOTIKAI? 17
ĮDOMYBĖS 18
NAUDOTA LITERATŪRA 19
Įvadas
Didelė dalis ląstelių Mūsų kūne nėra Mūsų. Jos netgi apskritai nėra žmogaus ląstelės. Jos – bakterijų ląstelės. Nematomos grybų gijos tik ir laukia tinkamos progos išsikeroti tarpupirščiuose, o žarnyne gyvena kilogramai bakterijų, todėl žmogų tiksliau būtų galima vadinti vaikščiojančiu „superorganizmu“ – labai sudėtinga žmogaus, grybų, bakterijų ląstelių ir virusų sankaupa.
Būtent taip mano Londono Imperatoriškojo koledžo (D.Britanija) mokslininkai, kurių darbas išspausdintas žurnale „Nature Biotechnology“. Straipsnyje mokslininkai aiškina, kaip visi šie mikrobai sąveikauja didžiojo kūno viduje.
Mokslininkų teigimu, superorganizmo veiklos suvokimas yra be galo svarbus, norint ateityje kurti konkretiems asmenims skirtus vaistus bei sveikatos apsaugos paslaugas, nes žmonių reakcija į vaistus, priklausomai nuo jų mikrobinės faunos, gali būti labai skirtinga.
Visą savo dėmesį mokslininkai skyrė bakterijoms. Mūsų organizmuose egzistuoja daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių. Iš viso mūsų organizme jų būna daugiau nei po 100 trilijonų ląstelių. Tuo tarpu grynai „žmogiškoji“ žmogaus dalis sudaryta vos iš kelių trilijonų ląstelių, todėl kažkuria prasme galima teigti, kad žmogus sudaro mažesniąją savo organizmo dalį. Suprantama, kad didžioji dalis mūsų kūnų genetinės medžiagos taip pat yra bakterinės kilmės.
Tačiau padėtis nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: praktiškai visos šios bakterijos su žmogumi gyvena simbiotiškai – jos dalijasi mūsų maistu, tačiau grėsmės nekelia. Tiesą sakant, jos neretai teikia naudos: simbiotinės bakterijos saugo žmones nuo potencialiai pavojingų infekcijų, nes „išmoko“ imuninę sistemą kovoti su liga.
„Jau kurį laiką žinoma, kad didelės ligų dalies vystimasis priklauso nuo daugelio veiksnių – genetinių ir aplinkos – tačiau superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti ligos proceso supratimą“, – sakė tyrimui vadovavęs Imperatoriškojo koledžo biologinės chemijos profesorius Jeremy Nicholsonas.
Jis įsitikinęs, kad šis požiūris gali padėti tiriant rezistentiškumą insulinui, širdies ligas, kai kurias vėžio formas ir netgi kai kurias neurologines ligas.
Sudarius žmogaus genomo seką mokslininkai netrukus suprato, kad kitas žingsnis – išsiaiškinti kaip žmogaus genai sąveikauja su aplinkos veiksniais, kaip tai veikia ligos išsivystymo tikimybę, senėjimo procesą ir vaistų poveikį. Tačiau aplinkos veiksniams priklauso ir trilijonų žarnyno bakterijų veiklos produktai, todėl jų tyrimas yra labai sudėtingas. Pats žmogaus genomas, sudarytas iš 3 mln. azotinių DNR bazių, šio sudėtingumo tikrai nesumažina.
„Iš žmogaus genomo gaunama tik labai skurdi informacija. Atradimas, kaip žarnyno mikrobai gali įtakoti žmogaus reakciją į ligą, reiškia, kad būtina atlikti daugiau šios srities tyrimų. Šių tarpusavio sąveikų supratimas išplės žmogaus biologiją ir mediciną gerokai už žmogaus genomo ribų ir paaiškins kol kas menkai suprantamą genų ir aplinkos sąveiką. Šios žinios kada nors gali tapti naujo požiūrio į ligų gydymą pagrindu“, – sakė mokslininkas.
J.Nicholsono kolega Ianas Wilsonas, dirbantis bendrovėje „Astra Zeneca“, mano, kad žmogaus superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti vaistų kūrimą, nes atskiri žmonės gali labai skirtingai reaguoti į vaistų metabolizmą ir toksinus.
„Mikrobai gali paveikti tokius dalykus, kaip žarnyno terpės pH ir imuninis atsakas. Šie dalykai turi įtakos vaisto efektyvumui“, – sakė I.Wilsonas.
Taigi, Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pademonstravo tai, kad „X failų“ gerbėjams ir NSO gerbėjams buvo žinoma jau seniai: mes ne vieni. Žmogaus genome saugoma nepakankamai informacijos, kad vien ja būtų galima paaiškinti esminius mūsų biologijos elementus.
Organizmo mikroflora
Žmogaus vidaus organai nuolat kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Šie mikroorganizmai sudaro 95 % visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5 kg
Organizmas ir jo mikroflora sudaro vieną dinamišką ekologinę sistemą. Ji vadinama eubioze. Visi mikroorganizmai, dalyvaujantys žmogaus organizmo gyvybinėje veikloje, skirstomi į keturias grupes. Pirmoji grupė – tai atsitiktinai randamos bakterijos. Prie antrosios grupės priskiriamos obligatinės žarnyno mikrofloros bakterijos, dalyvaujančios metabolizmo procesuose ir apsaugančios organizmą nuo infekcijos. Tai – bifidobakterijos. Trečiajai grupei priklauso sąlygiškai patogeniški mikrobai. Ketvirtąją grupę sudaro infekcinių ligų sukėlėjai.
.
Žarnyno mikroflora
Viena grame išmatų storosios žarnos spindyje yra 109-1011 mokroorganizmų. Žarnų spindžio mikroflorą dažniausiai sudaro bakteroidai. Normali storosios žarnos mukozinė mikroflora kokybiškai skiriasi nuo ertminės, nes ne
visos bakterijos gali išgyventi gleivinės paviršiuje. Gleivinėje dažniau randama bifidobakterijų ir laktobacilų. Bendras anaerobų ir aerobų santykis yra 10:1.
Daugelis žmonių neteisingai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija – bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų viduriuose gimsta, gyvena, dauginasi, bendrauja, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų konteineris, vaikščiojantis maišas…
Bet viduriuose esančių bakterijų, mikrofloros bijoti nereikia, nes vienos iš jų virškina mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina daugelį maistingų medžiagų, palaiko reikalingą pH lygį, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus, taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu. Ir tų naudingų bakterijų yra didžiuliai fabrikai, kurie ne tik perdirba maistą, bet ir mūsų senąsias ląsteles, kurių kasdien milijonai atiduodami perdirbimui. Žmogus nesusimąsto, – o kur dingsta mūsų pačių senosios ląstelės. Kada žmogus badauja – tada jis minta senosiomis, mirusiomis ląstelėmis. Organizmas perdirba milijonus ir milijonus senų ląstelių, dalina jas į paprastas sudedamąsias dalis, kurios čia pat imamos naujų ląstelių statybai ir energijos gamybai. Naudingosios vidaus bakterijos reikalauja iš žmogaus užtarnauto dėkingumo ir gero su jomis elgesio.