1.Procesai vykstantys ant K. ir A. elektrolizeis metu. Vandenilio virsitampe ir jo reiksme elektrolizeje. Anodai skirstomi I tirpius ir netirpius Tirpus anodai Anodas tai metalas prijungtas prie pliuso. Elektrolizes metu anodo metalas tirpsta ir I tirpala pereina jo jonai. Me° – ne→Me²*. Tirpus anodai negali buti is aktyviausiu metalu (licio, kalio, kalcio…) Netirpus anodai gaminami is graffito, elektrolizes metu jonu koncentracija palaipsniu mazeja. Jie naudojami elektronu perdavimui irelektrolizes metu anijonu oksidacijai. Katodai – lengviausia redukuojasi (prisijungia molekules) teigiamiausia potenciala turintys metalai.(varis, sidabras, uz vandenilio…) reakcijos Me²*. + ne→ Me°. Kur patys aktyviausi skiriasi tik H2 : 2H* +2e→ H2 (rugsti), 2 H20 +2e→2oh + H2 (neutrali arba sarmine) vidutinio aktyvumo (Zn, Fe, Ni, Pb) viskas surasoma . H2Virsitampis issikyrimas yra apsunkinamas ir ant katodo kartu ir metalas ir vandenilis taciau metalo iseiga yra mazesne nes dalis sroves yra naudojama vandeniliui isskirti.
2. Aliuminis, jo gavimas, savybes.. gaunasmas elektrolizes budu Al2O3↔Al3 + Al3+ + AlO3 A: 2AlO3 + 6e→ Al2O3 3O K: Al3+ +3e→Al. Aliuminio lidumas elektros srovei 70% . lydimosi temperature 933K.
1.Elektrolitine disociacija (izotorinis koeficientas stipriu ir silpnu elektrolitu) Elektrolitai tirpdami vandenyje ar kitame poliniane skystije, ar lydomi, skyla I teigiamus jonus – katijonus, ir neigiamus jonus – anijonus. Elektrolitine disociacija yra gryztamas procesas. Procesas priklauso nuo medziagos sandaros. Pvz: NaCl→ Na+ + Cl- . izotorinis koeficientas i= □p’/□p = p’/p = □t’v /□tv = □t’st/□tst . padalinus garu slegio nuosmuki, osmosini slegy, virimo temperatures pakilima, arba stingimo temperatures nuosmuki. Jei elektrolitas disocijuoja I du jonus pvz HCl tai jo tirpalus skiedziant i→2, jei I tris Na2SO4 i→3. Izotoninis koeficientas yra visu tirpalo daleliu ir pradinio skaiciau santykis: i= N(1-α) + Nnα / N. Stiprus elektrolitas tirpaluose beveik visikai disocijuoja I jonus (HCl, HBr, HI, H2SO4 Ir beveik visos druskos, pvz: BaSO4 ↔ BaSO4 + Ba2+ + SO2-4 Silpni ekeltrolitai tirpaluose I jonus disocijuoja labia mazai, ir ju disociacijos laipsnis mazas CH3COOH, H2SA3, H2S… ir visos sunkiai tirpios bazes.
2. Metalu reakcijos su H20, sarmais, druskomis. kokiose rugstyse tirpsta varis. Aktyvesni uz vandenili metalai isstumia vandenili is praskiestu rugsciu, kuo aktyvesnis metalas tuo lengviiau isstumia vandenili. 2Na + H2O → 2NaOH + H2.
Kai kurie aktyvus metalai Mg, Al, Zn nors gali reaguoti su vandeniu bet vandenilio neisstumia, pavirsiuje susidaro plevele, trukdanti toliau netalams tirpti. Beveik visi metalai reaguoja su rugstymis, reaguojant su nedeguoninemis rugstymis Zn + 2HCl → ZnCl2 + H2 Kai metalai reaguoja su deguoninemis rugstimis oksidatorius gali buti vandenilio jonai arba rugsciu anijonai. SO42 .. azoto rugsties anijonas yra stipresnis oksidatorius negu H todel tirpinant azoto rugstyje H neissikiria. Sarmuose daugelis metalu sudaro kompleksinius junginius 2AL + 2NaOH +6 H2O → 2Na[AL(OH)4} +3H2 . Varis tirpsta koncentruotoje azoto rugstyje Cu + 4HNO3 → Cu(NO3) 2 + 2NO2 + 2H2O, taip pat varis tirpsta koncentruotoje sieros rugstyje: Cu + 2H2SO4 →CuSO4 + 2SO2 + 2H2O.
1. Rugsciu, baziu, drusku disociacija. Vandens disociacija, vandens jonnine sandauga, vandenilio rodiklis. Rugstus yra elektrolitai, disocijuojantys tik I vandenilio jona ir rugsties liekana… HCl → H+ + Cl- . Bazes Nanijonai tik hodroksido jonai NH4OH↔NH4+ + OH- , NaOH ↔ Na+ + OH- druskose susidaro rugsciosios, normaliosios ir bazines druskos. Istirpusios disocijuoja beveik visiskai 2 H2 SO4 + Zn(OH)2 → Zn(H SO4)2 + 2H2O(rugsti), H2 SO4 + Zn(OH)2 → ZnSO4 + 2H2O(normalioji), H2 SO4 + 2Zn(OH)2 → (ZnOH )2 SO4+ 2H2O(bazine) Vandens jonu sandauga Kw = cH +cHO- = 10-14 mol2/l2 . Vandens disociacija – pagal Le Satelije principa , keliant temperature, disociacija stipreja . vandenilinis rodiklis vandenilio jonu koncentracija isreiskiame vandeniliniu rodikliu pH = – lgcH+
Rugsciu tirpalu pH<7, sarminiu>7.
2. Sausieji hermetimai(Le Klanse) elementai. Schema ir reakcijos ant elektrodu.
Dazniausiai naudojamas cinko ir mangano elementas. Teigiama elektrodasudaro MnO2 milteliai: neigiamas elektrodas yra cinko indelis, elektrolitas CaCl2 , ZnCl2 . Zn|NH4Cl|MnO2 , jam veikiant cinkas tirpsta K: Zn2+ + 2e → Zn, MnO2 + H+ + e → MnOOH.