MINERALINĖS MEDŽIAGOS
Kalcis
Fosforas
Magnis
Kalis
Natris
Valgomoji druska
Geležis
Mikroelementai
Mineralinės medžiagos organizme:
Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio – tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra krujuje ir kituose skysčiuose. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti.
Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais. Suaugusio vyro, sverinčio 70 kg, organizme yra šių mineralinių medžiagų:
kalcio -1050 g
chloro -105 g
fosforo – 700 g
natrio – 100 g
kalio – 245 g
magnio – 35 g
sieros – 175 g
Sieros daugiausia yra odoje, plaukuose ir naguose, kalio – ląstelėse, natrio – skysčiuose, geležies – hemoglobine (raudonasis kraujo pigmentas), jodo – skydinėje liaukoje, cinko – kasoje, kobalto – kraują gaminančiuose organuose ir t.t.
Kodėl sutrinka mineralinių medžiagų balansas?
Mineralinių medžiagų balansas dažniausiai sutrinka dėl:
1. neracionalios mitybos,
2. neteisingos mitybos,
3.taip pat dėl įvairių ligų.
Kalcis
Kalcio vaidmuo organizme.
Kalcis mūsų organizme atlieka labai svarbų vaidmenį. Kai trūksta kalcio, gali atsirasti net širdies negalavimų.Patenkinti organizmo poreikį kalciu gana sudėtinga. Praktiškai žiūrint, daugiause jo yra piene, specialiai raugintuose sūriuose, sardinėse. Vadinasi, negeriantiems pieno ir nevalgantiems sūrių gali trūkti kalcio, atsirasti įvairių negalavimų.
Kalcio junginiai.
Daugelyje daržovių esanti rūgštynių rūgštis sudaro tokius kalcio junginius, kurių organizmas neįsisavina. Pvz. kai kurių kraštų gyventojai nevalgo rabarbarų dėl didelės oksolato koncentracijos. Vadinasi, valgant daug rabarbarų, organizmas kalcio neįsisavina. Panašiai viekia ir špinatai bei rūgštynės. Tačiau nemalonių pasekmių išvengsime, jeigu į rabarbarus įdėsime kalcio karbonato. Kai kalcio ir oksolato junginiai nusėda, galime atsigaivinti puikiu vitamininiu gėrimu. Su špinatais, deja, taip nepadarysi, tačiau retkarčiais jų galima duoti, ypač vaikams ir tiems, kurie geria daug pieno.Pavasarį, kai daug valgoma ankstyvųjų daržovių, norint išvengti kalcio trūkumo, reikia daugiau vartoti pieno ir sūrių.Palyginti daug oksolatų yra tokiuose produktuose, kaip kakava, arbata ir pipirai. To nepamirškite niekada, ypač maitindami vaikus.
Kalcio poreikis organizmui.
Suaugusiam žmogui per dieną reikia 0.8 g kalcio, o 100 g pieno miltelių jo yra 900 mg, 100 g sūrio (rauginto pieno)-1100 mg, 100 g varškės sūrio- 140 mg, 100 g sardinių- 400 mg, 100 g karvės pieno- 12 mg kalcio.
Fosforas
Fosforas žmogaus organizme.
Apie 80 proc. organizme esnčio fosforo įeina į kaulų sudėtį, o 20 proc. – į kitus audinius bei skysčius. Fosforas drauge su kalciu yra pagrindinė mineralinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Apie 1proc. fosforo yra nerviniame audinyje. Fosforas svarbus maisto medžiagų rezorbcijai, fermentų veiklai, apykaitos procesams, energijos gamybai ir kt.
Kur randama fosforo?
Fosforo apstu maisto produktuose. Čia jis esti įvairių junginių pavidalu. Žmogus jo gauna su:
*pieno produktais,
*miltų patiekalais,
*mėsa,
*žuvimi ,
*bulvėmis,
*įvairiomis kitomis daržovėmis.
Organizmas lengvai pasisavina fosforą, todėl jo netrūksta.
Fosforo poreikis organizmui.
Suaugusiam žmogui per parą reikia 1,5 – 2 g per parą. Labai svarbu, kad fosforo į organizmą patektų tam tikru santykiu su kalciu. Tačiau praktiškai dažnai nukrypstama nuo normos, nes daugumoje produktų fosforo yra kur kas daugiau negu kalcio.Manoma, kad tuomet , kai šis santykis nuolat neatitinka normos, gali imti kalkėti audiniai.
MAGNIS
Kai trūksta magnio.
Didžiausia dalis magnio kaupiasi kauluose. Magnio trūkumas organizme sukelia panašius reiškinius kaip ir kalcio trūkumas:
*padidėja nervų sistemos jaudrumas,