Auksas
Auksas (Au)- vienintelis metalas, kuris natūralus yra malonios ryškiai geltonos spalvos. Poliruotas auksas blizga dar labiau. Tai labai minkštas, kalus, plastiškas ir tąsus metalas. Iš vieno gramo aukso galima ištemti plonytę pusketvirto kilometro ilgio vielą. Jį galima išvalcuoti labai plonais lakštais, kurie net persišviečia žalsva spalva (praleidžia šviesą). Tokie lakštai būna maždaug 0,0001 mm storio. Auksą galima perdirbti į 0,00008 mm storio foliją ir į vieleles, plonesnes už žmogaus plauką.
Aukso tankis 19320 kg/m³, lydymosi temperatūra 1063 °C, virimo temperatūra 2880°C, elektros ir šilumos laidis ≈ 30 % mažesnis negu sidabro, atominis skaičius 79, atominė masė 196,967 Auksas sudaro 4,3• 10ˉ% Žemės plutos masės. Kietumas pagal Moso skalę – 2,5
Vertingiausia šio metalo savybė- tai, kad jis chemiškai atsparus, nesioksiduoja net kaitinamas, visiškai atsparus drėgmei, nereaguoja su rūgštimis, šarmais, druskomis. Jo neveikia net sieros vandenilis. Auksas tirpsta tik karališkojoje degtinėje (druskos ir azoto rūgščių mišinys). Veikiamas chloro 200°C temperatūroje, auksas metalas pavirsta chloriniu auksu ir gerai tirpsta vandenyje. Cianidinių šarmų tirpalai, chloro ir bromo vanduo taip pat tirpina auksą; jis lengvai tirpsta gyvsidabryje. 10-30 °C temperatūroje aukso koncentracija gyvsidabryje gali pasiekti 15 %, po to tirpalas kietėja, sudarydamas amalgamas. Auksas yra ideali prekė vertei išlaikyti. Daug jo vartojama valstybių piniginei sistemai aprūpinti. Per visą aukso gavybos istoriją, kuri tęsiasi daugiau kaip 6 tūkstančius metų, žmoniją yra išgavusi maždaug 90-100 tūkst. tonų aukso. Nors auksas praktiškai yra amžinas, tačiau dalis jo dingsta negrįžtamai: praranda lydant, apdorojant, laikant, pervežant (pvz., paskęsta ir lieka jūrų gelmėse).
Gryno aukso naudojimas pramonėje yra apribotas. Jis vartojamas tiksliųjų prietaisų gamyboje, chemijos pramonėje kaip antikorozinė danga normalioje ir aukštoje temperatūroje. Juvelyrinėje pramonėje grynas auksas, be auksavimo, įeina į brangiųjų lydinių sudėtį.
Aukso lydiniai. Į aukso lydinių sudėtį gali įeiti sidabras, varis, paladis, nikelis, platina, kadmis ir cinkas. Kiekvienas iš šių komponentų savaip keičia lydinio savybes. Sidabras aukso lydiniui teikia minkštumo, kalumo, žemina lydymosi temperatūrą iškeičia aukso spalvą: ji darosi žalsva (pereinanti į geltonai žalią); jei sidabro daugiau kaip 30%, aukso lydinio spalva tampa geltonai balta ir vis blyškiąja, jei sidabro dedama dar daugiau; įdėjus sidabro 65 %, geltona aukso spalva visiškai pranyksta. Varis didina aukso lydinių kietumą, išsaugo kalumą ir tąsumą. Lydinys įgyja rausvą atspalvį, kuris sustiprėja, kai aukse gausėja vario; jei vario yra 14,6%, lydinys įgyja ryškiai raudoną atspalvį. Varis menkina lydinio antikorozines savybes, ir kuo jo daugiau, tuo lydinio paviršius tamsesnis. Paladis didina aukso lydymosi temperatūrą ir labai keičia jo spalvą; jeigu paladžio yra 10%, lydinys tampa baltas, tačiau išlieka toks pat plastiškas ir kalus. Nikelis pakei2ia aukso spalvą- padaro jį blyškiai geltoną, išsaugo kalumą, daro jį kietesnį ir gerina savybes. Neigiama yra tai, kad didelis nikelio kiekis įmagnetina lydinį. Platina aukso lydinį baltina labiau negu paladis; aukso geltonumas išnyksta, jei lydinyje yra bent 8,4% platinos. Tie pat smarkiai pakyla lydymosi temperatūra. Įmaišius platinos iki 20%, padidėja lydinio tamprumas (arba elastingumas) savybė, kai ištemptas metalas be apkrovos atgauna savo pirminį ilgį. Kadmis smarkiai žemina lydymosi temperatūrą, suteikia aukso lydiniui žalsvą atspalvį, bet išsaugo kalumą ir plastiškumą. Net 0,3% cinko padaro lydinį trapų, kietą, keičia jo spalvą į baltą, didina tankumą ir dar labiau už kadmį žemina lydymosi temperatūrą.
Lydiniai skiriasi procentiniu aukso kiekiu, spalva ir kitomis savybėmis. Kad juos būtų lengva atskirti pagal procentinį aukso kiekį, yra nustatytos ir patvirtintos prabos, kurios parodo, kiek gryno tauriojo metalo miligramų (arba gramų) yra viename grame(arba kilograme) lydinio (pvz., auksinio žiedo praba 958 reiškia, kad 1 g lydinio yra 958mg gryno aukso.)