Turinys:
1. Šis tas apie patį auksą
2. Aukso panaudojimo sritys
3. Aukso radimas gamtoje
4. Aukso išgavimas
Šis tas apie patį auksą
Auksas (lot. Aurum, trump. Au), yra periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas. Jis yra grynuolių klasės mineralas. Auksas sudaro 4,3 • 10-7% Žemės plutos masės. Aukso atominis skaičius yra 79, atominė masė 196,967. Šio metalo lydymosi temperatūra yra 1064,49°C, o virimo temperatūra siekia net 2947°C. Aukso tankis yra 19,32 g/cm³. Kietumas 2,5 – 3. Jo oksidacijos laipsnis junginiuose yra +1, +3. Gamtinį auksą sudaro tik vienas izotopas 197Au. Auksas yra geras laidininkas, tačiau jis nepasižymi superlaidumu. Jo elektros ir šilumos laidumas tik ~30% mažesnis nei sidabro. Šis taurusis metalas nėra labai aktyvus. Jis yra atsparus atmosferos poveikiui. Auksas yra bekvapis. Pavadinimas (Aurum) kildinamas iš Auroros, romėnų Aušros deivės, dėl savo spalvos (ryškiai geltonos, blizgios, o su priemaišomis – blyškiai geltonos, rausvos, ar žalsvos) visada sietas su saule – gyvybės davėja. Aukso kristalai yra kubinės singonijos, oktaedrų formos. Per visą žmonijos istoriją auksas karaliavo tarp tauriųjų metalų, bei kėlė žmonių stipriausias aistras – meilę, troškimą ir, žinoma, godumą. Žmonija auksą žino jau apie 6000 metų, šis taurusis metalas yra naudojamas kaip vienokia ar kitokia atsiskaitymo priemonė jau apie penkis tūkstantmečius. Jau senovės Egipto turtas rėmėsi auksu. Vergai dirbo ir mirdavo Egipto aukso kasyklose, o faraonai pasiimdavo su savimi į kapus aukso sostus ir aukso statulas. Ir šiandien jis tarsi “rinkos termometras” – po kiekvieno “krestelėjimo” pasaulyje visų žvilgsniai krypsta į jo kainos svyravimus biržose. Šis metalas yra labai retas, brangus ir taurus. Auksas yra labai patvarus ir dėl šios savybės gali būti naudojamas begalę kartų. Senovės šumerai ir egiptiečiai apdirbdavo auksą jau 3000 m. pr. Kr., tuometiniais įrankiais suformuodami juvelyrikos dirbinį. Iš tiesų aukso apdirbimo savybės nuostabios, pvz, Trojos uncija (31,1035g) – tauriųjų metalų ir brangakmenių bei vaistų svorio vienetas: šis gabalėlis aukso gali būti iškaltas į 9,3 m² popieriaus storumo lakštą arba nenutraukiamai ištemptas į 80 km aukso siūlą. Dėl savo patvarumo jis yra vertybė, nepakitęs lengvai perduodamas iš kartos į kartą, ypač atsparus dėvėjimui.
Aukso panaudojimo sritys
Auksas yra labai tvirtas ir lengvas, beveik visur tarnaujantis kaip atsiskaitymo priemonė, nes jis yra atsparus dėvėjimui ir dėl to jį galima ilgai naudoti. Lietuvos valstybėje piniginis vienetas buvo vadinamas auksinu (XV-XIXa. Ir XX a. pradžioje). Iš junginių, vandenilio chloroauratas H[AuCl4] • 4H2O, natrio chloroauratas Na[AuCl4] • 2H2 O ( “aukso druska” ) vartojami fotografijoje. Kalio dicianoauratas K[Au(CN)2] – galvanotechnikoje. Auksas yra vartojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti, juos paauksuoti, iš aukso kalamos monetos, aukso medaliai ir taurės įteikiami laimėtojams, taip pat jis naudojamas dantų technikoje (dantų protezavime), radioelektronikos, prietaisų pramonėje, plačiai naudojamas elektrotechnikoje ir elektronikoje.
Juvelyriniai dirbiniai daromi iš aukso lydinių. Aukso ir vario lydiniai rausvai geltoni, jie ne tokie plastiški, kietesni ir trapesni nei grynas auksas. Auksuoto paviršiaus spalva, fizikinės savybės, bei atsparumas korozijai priklauso nuo aukso lydinių sudėties.
Aukso ir platinos lydiniai naudojami specialiai cheminei aparatūrai gaminti, raketų varikliuose ir atominiuose reaktoriuose kaip labai nelydūs lydmetaliai, patikimai sulituojantys detales. Įvairūs aukso lydiniai naudojami medicinoje.
Aukso radimas gamtoje
Gausūs aukso telkiniai, atrasti XIX a. viduryje Kalifornijoje (JAV) ir Australijoje. Šis taurusis metalas dažniausiai yra randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu hidroterminėse kvarco gyslose arba sulfiduose (pirminiai telkiniai) ir sąnašynuose. Didžiausios auksingos gyslos yra Urale (Beriozovskis), Jenisejaus kalvagūbryje, Vidurinėje Azijoje, taip pat JAV, Kanadoje, Australijoje, Indijoje. Didžiausi sąnašynai yra prie Jenisėjaus, Lenos, Bodaibo, Vitimo, Aldano, Kolymos, Janos, ir Indigirkos upių Kanadoje (prie Jukono ir Klondaiko upių), JAV ( Aliaskoje, Kalifornijoje), Kolumbijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose. Pats didžiausias aukso telkinys – Vitvatersrandas (Pietų Afrikos Respublika) – yra metamorfizuotas sąnašynas. Didesnės kaip 5g aukso sankaupos sąnašynuose yra vadinamos grynuoliais. Aukso grynuoliai – tai aukso gabalai, ir kiekvieno svajonė jų surasti, nors ir labai mažyčių. Auksas yra randamas su kitų metalų priemaišomis. Dažniausiai randama su sidabro (iki 43%), vario, geležies, švino, rečiau su bismuto, gyvsidabrio, platinos ir kitomis priemaišomis. Smulkios gryno aukso dalelės būna pasklidusios upių sąnašynuose, kvarco gyslose arba rūdose. Retai pasitaiko žirnio, pupos dydžio gabaliukų, o dar rečiau randama didelių aukso grynuolių. Bet ir tokie nėra gryno aukso, nes turi kitų metalų priemaišų. Net ekspertai nesutaria, ką tiksliai reikėtų laikyti aukso grynuoliu – laisvą metalą, mišinį su kitais elementais ar lydinį su kitu metalu. Kita
vertus, net ir patys geriausi grynuoliai linkę būti tik apie 75 proc. grynumo pagal svorį. Patys didžiausi grynuoliai rasti Australijoje (285kg ir 71 kg). Taip pat, nors ir labai mažai, vos 0,000004‰ koncentracijos aukso yra jūros vandenyje. Pasaulinio vandens atsargos yra maždaug 6 • 109kg t. y. apie 100 kartų didesnės už aukso atsargas, kurias turi žmonija – 6 •107kg. Vokiečiai yra bandę gauti aukso iš vandenynų (reikėjo mokėti karo skolas), bet pasirodė, kad tai per brangu. Aukso, kaip ir sidabro, vario ar sieros grynuolių pavidalu randama magninėse uolienose, bet jo koncentracija tokia maža, kad jokios aukso rūdos ten būti negali.