C (anglis).
Augmenija ir gyvūnija sudaryta iš anglies jungi-nių ir jų irimo produktas yra akmens anglis, nafta ir kalkinės dujos. Svarbiausi gamtiniai anglies junginiai yra angliavandeniliai ir įvairūs karbo-natai. Ore yra apie 0,03% CO2, kurį augalai sugeba perdirbti į gliukozę ir O2
6CO2 + 6H2O C6H12O6 + 6O2
Savybės. Žinoma eilė C modifikacijų: grafitas yra tamsiai pilkos spalvos metalinio blizgesio minkšta medž., kurios kristalai yra sluoksninės sandaros todėl grafitas lengvai skyla į žvynelius. Jis laidus elektrai ir šilumai, atsparus karščiui ir chemiškai neaktyvus, todėl iš jo gaminamos karščiui atsparios liejimo formos, elektrodai, termiškai atsparūs dažai, mašinų tepalas. Labai stipr. oksid. oksidina grafitą
C +2H2SO4 CO2 + 2SO2 + 2H2O
Deimantas yra skaidri labai kieta medž., laužianti šv. spind. krist. medž. Elektronai deimanto gardelėje yra sp3 hibridizuoti, todėl kiekv. C atomas sudaro 4 jungtis tetraediškai išsidėsčiusias su gretimais tokios pat būklės C a. Tuo paaiškinamas didelis deimanto kietumas. Kaitinamas aukš. temper. be oro deim. virsta grafitu. Dėl kietumo naudojamas kietoms medž. apdirbti, uolienoms gręžti, brangakmeniams šlifuoti. Kaitinant C turinčias medž. beorėje erdvėje gaunama amorfinė arba juodoji C. Rūšys: koksas, medžio anglis, suodžiai. Koksas naudojamas metalurgijoje. Medžio anglis kalvystėje ir medicinoje. Dėl gerų absorbcinių savybių cukraus pramonėje, sirupo valymui, benzino, naftos pramonėje, sodrinant rūdas, dujokaukėse ir kaip katal. Suodžiai – kaip juodi dažai ir gumos pramonėje. Žemoje temper. visų modifikacijų C mažai aktyvi, aukšt. reaguoja su daugeliu elementų
Ca + 2C CaC2 C + 2S CS2
C+ 2H2 CH4 C + 2Cl2 CCl4
Junginiai. Dauguma C j. yra organiniai ir tik j. su O, halogenais, S, N ir metalais yra neorganiniai. Binariniai j. su mažesnio elektro-neigiamumo elementais sudaro karbidus. Jie gaunami tiesiogine sinteze aukšt. temper. arba redukuojant. Pagal chem. jungties tipą į: joninius arba druskinius, kovalentinius ir metalinius. Joniniai karbidai – šarminių ir žemės šarminių metalų, Cu ir Zn pogrupių elementų. Jie būna metaniniai(kai hidrolizės meti susidaro metanas Be2C) ir acetilenidiniai (acetilenas CaC2) . Praktiškai svarbus yra CaC2 gaunamas redukuojant degtas kalkes C
CaO + 3C CaC2 + CO
Jis naudojamas acetileno gavimui, kuris reikalingas suvirinimui. Kovalentiniai – karbidai, kurių molek. jungtis artima kovalentinei. Ryškiausi d metalų karbidai, kurių formulė MeC – metalinio blizgesio , laidžios šilumai ir elektrai, labai kietos, aukšt. lyd. temper., atsparios chem. poveikiui, naudojamos ugniai atsparių medž. gamyboje.
Deguoninai C junginiai. Žinoma visa eilė C oksidų. CO – bespalvės, bekvapės, labai nuodingos, mažai tirpios vandenyje dujos, dega iki CO2. Laboratorijoje gaunamos dehidratuojant skruzdžių r. konc. H2SO4
HCOOH CO + H2O
Tai druskų nesudarantis oksidas, susidaro degant C O2 nedatekliuje, praleidžiant H2O garus per įkaitintą C, susidaro CO ir H2 mišinys – labai kaloringas dujinis kuras, mažesnės šiluminės vertės generarorinės dujos gaunamos praleidus orą per įkaitintą koksą 2C + 4N2 + O2 2CO + 4N2