Geležies rūda
Geležies rūda – tai svarbiausia juodosios metalurgijos žaliava, iš kurios lydomas plienas ir ketus. Rūdoje geležies yra nevienodai. Rūda, turinti daugiau kaip 50% geležies, vadinama sodre, 50 – 25% – vidutine, mažiau kaip 25% – skurdžia. Pasaulio geležies rūdos atsargos – apie 250 mlrd. tonų.
Svarbiausi geležies rūdos telkiniai:
Kinija – Anšanis, Dajė Chubėjuje; Brazilija – Karažas, Paros valstijoje, Itabira ir Paraopebos upės slėnis Minas Žerajo valstijoje; Australija – Niumenas, Goldsvortis; Rusija – Lebedinskojė ir Michailovskojė Kursko magnetinėje anomalijoje, Kačkanaras Urale, Železnogorskas Pietų Sibire Džamšedpuras Bihare, Baspanis Orisoje Minesotos valstija – Mezabis ir Kujuna, Mičigano valstija – Menominis.
Spalvotųjų metalų rūdos
Spalvotiesiems metalams priklauso apie 80 cheminių elementų, pasižyminčių metalų savybėmis, ir dar daugiau lydinių. Tarp spalvotųjų metalų atskirą grupę sudaro taurieji metalai – auksas, sidabras, platina ir platinos grupės metalai. 1995m. pasaulyje išlydyta per 50mln. tonų spalvotųjų metalų.
Aliuminis
Visas aliuminio pramonės ciklas apima aliuminio rūdos gavybą (boksitai, nefelinai, alūnitai), sodrinimą (molžinis), lydimą (pirminis ir antrinis aliuminis), rafinavimą (priemaišų atskyrimas nuo metalo), aliuminio lydinius.
1827m. vokietis F.Vėleris gavo aliuminį kaitindamas aliuminio chloridą su kaliu. 1886m. prancūzas Polis Hero ir amerikietis Čarlzas Halas elektrolizės būdu iš aliuminio oksido (molženio) pirmą kartą išlydė aliuminį.
BOKSITAI. Svarbiausia aliuminio rūda yra boksitai. Boksitų atsargos pasaulyje sudaro 23 mlrd. tonų (Gvinėja – 8, Australija – 5, Brazilija – 3, Jamaika 1,5).
1821m. boksitus atrado prancūzai Bo vietovėje. Tarpukaryje daugiausia boksitų iškasdavo Prancūzija. Po antrojo pasaulinio karo Olandų ir Britų Gvianos (dabar Surinamas ir Gajana) išgaudavo pusę pasaulio boksitų. Vėliau kurį laiką pirmavo Jamaika, o nuo 1973m. pirmosios vietos nebeužleidžia Australija.Australija.Boksitų telkinius Australija pradėjo eksploatuoti po antrojo pasaulinio karo ir greitai tapo lydere. Didžiausi telkiniai yra šiaurės, vakarų ir šiaurės vakarų pakraščiuose. Vieni didžiausių pasaulyje boksitų telkinių išsidėstę palei Karpentarijos įlanką – Govas ir Veipa, bei vakaruose netoli Perto – Džaradeilis. Australija pirmauja pasaulyje pagal molžemio gamybą (35 pasaulio gamybos) ir eksportą (per 50 pasaulio eksporto).
Kitų valstybių telkiniai. Očo Riosas Jamaikoje, Porto Trombetas ir Posas de Kaldas Brazilijoje, Jumenkou Kinijos Šansi provincijoje.
Varis
Iš daugybės vario mineralų svarbiausias yra chalkopiritas. Kiti svarbus vario mineralai yra kupritas, vario grynuolis, bornitas, chalkozinas. Tinkamose pramoninei gavybai rūdose gryno vario dažniausiai būna nuo 0,3 iki 6 proc. Vario rūdos atsargos pasaulyje sudaro apie 600mln. tonų, skaičiuojant pagal gryno vario turinį rūdoje. Apie pusę pasaulio telkinių sutelkta Amerikoje. Čilei tenka 20, JAV – 16, Zambijai – 7, Kanadai ir Kazachijai – po 6, Rusijai – 5 proc. Pasaulio vario rūdos atsargų.
Švinas
Svarbiausios švino savybės – sunkus ir minkštas, kalus ir atsparus cheminiam poveikiui – nulėmė jo pritaikymo spektrą. Normaliomis sąlygomis pasidengia oksidacine plėvele ir tampa atsparus korozijai.
Gavyba. Svarbiausia švino rūda yra galenitas. Gamtoje švino rūdos dažniausiai randamos kartu su cinko bei kitomis rūdomis ir sudaro polimetalų rūdas.
Garsiausios pasaulio švino rūdos radimvietės eksploatuojamos pakankamai seniai. Tai Australijos polimetalų rūdų telkiniai Broken Hilas ir Maunt Aiza, JAV Misurio valstijos Vaibarnamo ir Bonės Terės, Meksikos Čihuahujos, Kanados Kimberlio, Kazachijos Riderio arba buvusio Leninogorsko rūdynai.
Cinkas
Cinkas – plačiai paplitęs metalas. Vario ir cinko lydinys žalvaris buvo vienas pirmųjų lydinių, žinomų žmonijai. Cinkuoti metalai ir lydiniai nebijo korozijos.
Svarbiausia cinko rūda yra sfaleritas. Gamtoje cinko rūdos dažniausiai randamos kartu su švino ir vario bei kitomis rūdomis ir sudaro polimetalų rūdas. Daugiausiai cinko rūdos išgauna Kanada, Kinija, Australija, Peru, JAV.
Alavas
Alavo gavyba neatsiejamai susijusi su vadinamąja Alavo juosta. Alavo juosta driekiasi Pietryčių Azijoje nuo Junanio provincijos Kinijos pietuose per Birmą, Tailandą ir Malakos pusiasalį iki Indonezijos Lingos, Bankos ir Belitungo salų.
Keturios Alavo juostos valstybės (Kinija, Indonezija, Tailandas ir Malaizija) pirmauja pasaulyje pagal alavo atsargas. Arabai apie Malakos pusiasalio alavą minėjo jau IX a. kronikose. XIX a. alavo gavyba Alavo juostoje vyko labai sparčiai. XX a. viduryje Malaizija ir Indonezija išgaudavo 50% pasaulio alavo rūdos. Svarbiausias pasaulio alavorūdos gavybosdabartinis rajonas – Kinijos Junanio provincija – dažnai vadinama “pasaulio alavo sostine”. Kiti didžiausi alavo rūdos telkiniai yra Indonezijos Bankos ir Belitungo salos, Brazilijos Porto Veljas, Bolivijos Potosis, Malaizijos Kintos ir Klango upių slėniai, Tailando Phuketo sala.