AUKSAS(Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chem.elementas.
Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai
ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai9folija). El.ir šilumos
laidis ~30% mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus
oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis
vanduo(koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario
temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose ciandų tirpaluose- susidaro
kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro
aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2
aukso oksidai( Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus,
gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais jungiiais sudaro
koloidinius tirpalus(ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru
ir naudojamas stiklui, porcelenui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos
(auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo
druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais
metalais(aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su
gyvsidabriu auksas sudao AMALGAMĄ.
Auksas- grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos,
oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių(dėl priemaišų).
Blizgesys metalo. Kietumas 2,5-3. Dažnos sidabro, vario geležies, mangano,
švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio
priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis(4-15%
sidabro), elektrumas(15-50% sidabro), kuproauridas(iki 20% vario),
porpecitas(11.6% paladžio), bismutoauridas(iki 4% bismuto). Dažnai randamas
dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu.
Uolienose auksas būna pirminės(magminės, pegmatitinės), antrinės, t.y.
egzogeninės(upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės(
skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje( Viktorijos
valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV(Kalifornijos,
Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje,
Norvegijoje, Peru, PAR(didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai),
Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas- Holtermano plokšt( Australija,
1872)- 214,326 kg ( gryno aukso jame85,05 kg), didžiausi grynuoliai:
Geidžiamasis(Australija, 1869)- 68,08 kg. Japonas(Japonija, 1901)- 71 kg.
1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuoe paviršinėse žvyro ir smėlio
nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose
aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas
ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų
aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis