Deimantas [pranc. aiamant < gr. adamas (kilm. adamantos)], grynuolių klasės mineralas, kristalinė anglies (C) modifikacija. Priemaišos: silicio, magnio, kalcio, aliuminio, geležies, titano oksidai; intarpai grafitas, magnetitas, olivinas, piropas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, rombododekaedrų, kubų formos; kartais kristalų sienelės išgaubtos. Dažni dvynučiai, gruduoti agregatai. Grynas deimantas bespalvis, o su priemaišomis – geltonas, mėlynas, žalsvas, rusvas, juodas. Labai blizga. Skaidrus. Kietumas 10 (kietesnis už visas gamtines medžiagas). Trapus. Skalumas tobulas. Tankis 3470 – 3560 kg/m³. šviesos lūžio rodiklis2,42. atsparus rūgštimis ir šarmams. Kaitinamas ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinamas be oro, virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar rentgeno spindulių, švyti žydrai, žalsvai arba geltonai. Deimanto atmainos: balas (rutulio formos spindulinės struktūros agregatas), karbonadas (netaisyklingos formos smulkiagrūdis arba korėtas agregatas), bortas ( netaisyklingos formos kristalų sąauga arba agregatas). Deimantai būna juvelyriniai ir techniniai. Prie juvelyrinių skiriami tobulos formos, labai skaidrūs deimantų kristalai, turintys didelį šviesos lūžio rodiklį, be įtrukimų, intarpų ir kt. defektų. Jie vartojami papuošalams kaip I klasės brangakmeniai; kad labiau spindėtų, šlifuojami ( ↑ brilijantas). Visi kiti deimantai, neatsižvelgiant į jų kokybę ir dydį, laikomi techniniais. Iš jų gaminami deimantiniai piųklai, grąžtai, abrazyvinės medžiagos.
Deimantai yra magminės kilmės. Jis kristalizuojasi dideliame gylyje, labai aukštoje temperatūroje ir slėgyje iš kimberlitinės magmos kartu su olivinu, piroksenu ir piropu. Randamas kiberlito gyslose ( pirminiai telkiniai ) arba sąnašynuose ( antriniai telkiniai ). Didžiausi deimanų telkiniai ( pirminiai ir antriniai ) rasti seniausiose geolog.platformuose (Sibiro, Afrikos, P.Amerikos, Š Amerikos ir Indijos). Tarybų Sąjungoje deimantų telkinių rasta 1954 – 55 Jakutijoje; be to, deimantų yra Urale. Telkiniuose dažniausiai randami 0,1 – 1 karato kristalai. Didžiausias pasaulyje deimanto kristalas “kulinanas” ( 3106 karatų) rastas 1905 P. Afrikoje.
Dirbtiniai deimantai gaminami daugiausia spec.kamerose iš grafito ar kt.anglingų medžiagų 1000 – 2000˚C temperatūroje ir dideliame ( 500 – 800 Mpa) slėgyje. Deimatų sintezei paspartinti pridedama katalizatorių ( geležies, nikelio ar jo lydinių). Deimantų kristalų forma ir spalva priklauso nuo temperatūros. Itin aukštoje temperatūroje gaunami skaidrūs oktaedriniai, žemesnėje – juodi kubiniai kristalai. Priklausomai nuo sintezės sąlygų gali susidaryti mikrokristaliniai balo (keleto milimetrų skersmens) ir karbonado (stiprūs, atsparūs smūgiams) tipo agregatai. Dirbtiniai deimantai pradėti gaminti 1954; TSRS – 1965. vartojami kaip abrazyvinės medžiagos. Iš jų gaminami deimantiniai įrankiai. Pav.:
Deimantiniai įrankiai, metalo piovimo įrankiai, kurių piovimo briaunos yra iš naturalių ar dirbtinių deimantų. Deimantiniai diskai gaminami iš deimanto miltelių, į kurios pridėta metalinės, organinės ar keraminės rišamosios medžiagos. Jais šlifuojami ir galandami kietlydinių įrankiai, apdailinami iki 13 klasės glotnumo detalių paviršiai.
Deimantų fondas, TSRS deimantų fondas, brangakmenių, vertingų juvelyrinių dirbinių, unikalių aukso ir platinos grynuolių rinkinys. Saugomas Maskvoje, Kremliuje.
Deimantų sindikatas, viena seniausių ir didžiausių tarptautinių monopolijų; kartelis su centrine realizacijos orgija.
Brangakmeniai nuo neatmenamų laikų užburia žmogų paslaptingu švytėjimu, mirgėjimu, skleidžiama šiluma ir nesuprantama traukos jėga. Jie minimi visuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose. Snskrito literatūroje (VI a. pr. Kr.) rašoma apie devynis brangakmenius: rubiną, deimantą, perlą, koralą, cirkoną, safyrą, Rytų topazą, katės akį, smaragdą; manyta, kad iš šių akmenų pagamintas noaratna arba nanaratna (devyni akmenys).
Pirmuoju ir pačiu brangiausiu brangakmeniu laikomas deimantas. Plinijus Vyresnysis 37 savo “Gmtos istorijos” tome rašė: “Iš visų žmogaus daiktų, ne tik brangakmenių,vertingiausias yra deimantas, kuris ilgai tik karaliams, ir tai ne visiems, buvo žinomas. Jis gimsta tik aukse ie tik kartu su auksu. Jis taip priešinasismūgiui, kad, padėjus jį ant priekalo, ir kūjis, ir prieklas suskyla. Nenugalima jėga jis priešinasi dviem stipriausiom gamtos medžiagoms – geležiai ir ugniai, bet suminkštėja… nuo karšto ožio kraujo. Kokiam genijui ar kokiam atsitiktinumui priskirti šį atradimą? Kas sudarė daryti tokį keistą ir paslaptingą bandymą su šiuo pasibjaurėtinu gyvuliu?”
Pirmieji deimantai į civilizuotą pasaulį pateko iš Indijos ir vėliau kelis amžius buvo vežami tik iš šios šalies arba iš Kalimantano (Borneo) salos. Britanijos muziejuje eksportuojama Graikijoje pagaminta bronzinė statulėlė su dviem nešlifuotais deimantais akiduobėse.
Pasakoje “ Tūkstantis ir viena naktis” (IV a. pr. Kr.) jūrininkas Sinbadas sužino apie paslaptingąjį slėnį, nusėta deimantais, apsuptą neįveikaimų uolų ir knibždėte knibždantį gyvačių. Gudragalviai pirkliai, norėdami prisirinkti deimantų, mėto į slėnį
mėsos gabalus, prie kurių prilimpa deimantai, tada milžiniški ereliai griebia mėsą ir neša į savo lizdus vaikams, o čia išradingieji pirkliai pasiima deimantus.