Benzinas, lengvoji naftos distiliavimo frakcija. Bespalvis, lengvai garuojantis ir nesunkiai užsiliepsnojantis skystis. Gaminamas iš naftos, rečiau – iš dujų, kieto kuro (akmens anglių, degiųjų skalūnų, durpių, medienos) arba sintezės būdu. Jo virimo temperatūra yra 35-195ºC, stingimo < -60ºC, tvikstelėjimo <0ºC, tankis 700-780 kg/m3, o šilumingumas Qž = 49,3-44,8 MJ/kg. Benzinas susideda iš įvairios sudėties ir struktūros lengvųjų angliavandenilių: 3-10% arenų, 12-30% naftenų, 60-80% alkanų, 1-2% alkenų, iki 2% sieros. Į degalus taip pat įmaišoma iki 1% (priklauso nuo masės) antidetonatorių. Dėl to oktaninis skaičius padidėja 15-20 vienetų. Dar galima rasti dervų, rūgščių, mechaninių priemaišų, vandens. Svarbiausias rodiklis – oktaninis skaičius, nusakantis jo antidetonacines savybes. Susitarta, kad izooktano CH3C(CH3)2–CH2CH(CH3)CH3 oktaninis skaičius yra lygus 100, o n-heptano C7H16 – nuliui. Taigi šis skaičius parodo kiek izooktano yra izooktano ir n-heptano mišinyje, kurio detonacinės savybės yra tokios pat kaip ir benzino. Kiti svarbūs rodikliai: švino kiekis g/dm3, (etiliuotų – g/kg), frakcinė sudėtis, sočiųjų garų slėgis kPa, dervų kiekis mg/100cm3, indukcijos periodas min (benzino gebėjimas oksiduotis; būna 600-800min, daugiaoktanio – 1200min), rūgštingumas KOH mg/100cm3, sieros kiekis procentais, spalva. Benzinas būna dviejų rūšių: automobilinis ir aviacinis. Automobilinis benzinas būna įvairių markių. Žymimas raidėmis (K, E), skaičiais (92, 95) ir žodžiais, kurie rodo benzino paskirtį, oktaninį skaičių ir priedus. Dažniausiai naudojamas 92, 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzinas. Būna vasarinis ir žieminis. Jie skiriasi garingumu, žieminio garingumas būna didesnis, vasarinio – mažesnis. Taip pat jis būna etiliuotas ir neetiliuotas. Įvairių markių benzinas gaunamas sumaišius skirtingų gavybos būdų ir frakcijų komponentus. Benzinas naudojamas kaip degalai, lakų, dažų ir dervų tirpiklis, eterinių aliejų ekstrahentas. Juo valomi drabužiai, plaunamos detalės. Benzinas (ypač etiliuotas) yra nuodingas. Jei žmogus apsinuodija, jam būtinai reikia gryno oro, deguonies. Jei patenka į skrandį, duodama išgerti aliejaus. Leistina garų koncentracija ore iki 300 mg/ m3.
Pagal gavimo būdą būna naftos tiesioginės distiliacijos, terminio, katalizinio krekingo, destrukcinio hidrinimo, riformingo ir kitų procesų produktas.
● Krekingas – antrinis naftos ir jos produktų perdirbimas. Krekingo būdu gaunamas ir benzinas. Jo metu ne tik skyla naftos angliavandenilių molekulės, bet ir vyksta dehidrinimas, hidrinimas, izomerizacija, aromatizacija, alkilinimas – susidaro sotieji ir nesotieji, žemos virimo temperatūros angliavandeniliai, aukštos virimo temperatūros produktai ir koksas. Terminiu krekingu gauti produktai turi daug nesočiųjų angliavandenilių, yra nestabilūs, benzinas turi mažą oktaninį skaičių. Katalizinis krekingas naudojamas gauti benzinui, kurio oktaninis skaičius yra apie 85. Taip gaunamas benzinas turi daug izoparofinų.