Žmogus, kaip biologinė rūšis, egzistuoja daug tūkstančių metų, tačiau jis vienintelis Žemėje sąmoningai ir kryptingai moka pasitelkti gamtą savo reikmėms. Visą žmonijos istoriją galima vertinti kaip jos santykio su gamta procesą.
Ankščiau žmogaus ūkinės veiklos sukeltos ekologinės krizės buvo tik vietinio pobūdžio ir negrėsė visai žmonijai. Kitaip yra dabar, kai labai smarkiai išaugo civilizacijos energetinis aprūpinimas. Ekologijos reikalavimai tarptautiniu mastu ypač aktualūs tapo išradus atominę bombą ir branduolinę energiją.
Galimos ekologinės krizės pavyzdys gali būti sumažėjęs garavimas iš vandenynų paviršiaus dėl užterštumo nafta ir kitomis medžiagomis. Taigi sumažės ir kritulių, o jų taip trūksta daugelyje Žemės rajonų. Vandens išteklių mažėjimas reiškia, kad žmonės turės atitinkamai mažai maisto išteklių. Jų sumažėjimas 20-30 % nepaliaujamai didėjant gyventojų skaičiui, gali tapti katastrofiškas.
Puikiai suprantu, kad visos šiuolaikinės civilizacijos gėrybės – prekių įvairovė ir gausa, modernios transporto priemonės, kosminiai skrydžiai, fabrikai ir t.t. – yra didelio dirbtinės energijos kiekio, kurį dabar gamina ir vartoja žmonija, pasekmė. Mes gyvename ne saulės energijos dėka, kaip augalai ir gyvūnai, o vartojame tas angliavandenilių – naftos, dujų, anglių, degiųjų skalūnų – atsargas, kurias sukaupė biosfera per šimtus milijonų metų. Nesivaržydami eikvojame neatsinaujinančius energijos šaltinius ir visų mūsų likimas priklauso nuo vamzdžio, kuriuo šie ištekliai patenka iš žemės gelmių į paviršių ir pasiekia mus. Ir jeigu rytoj iš šio vamzdžio niekas nebesilies, jeigu dujų ir naftos šaltiniai išseks, tai kartu su tuo sustos ir automobiliai, traukiniai, nutruks energijos tiekimas. Sustos ne tik pramonės gamyba, bet nusmuks ir žemės ūkis, neįmanomos pasidarys gyvenimo sąlygos.
Jūs galite paprieštarauti. Neva, senkančius angliavandenilių energijos šaltinius ilgainiui pakeis branduolinis kuras, kad jau pasirodė greitųjų neutronų reaktoriai, kurie atgamina branduolinį kurą, kad gal ne už kalnų ir valdoma termobranduolinė reakcija. O tai reiškia beribius energijos šaltinius. Tada žmonija galės gaminti dirbtinės energijos tiek, kiek norės.
Ir čia išties yra daug tiesos. Tačiau kai kas svarbaus praktikai tokiuose samprotavimuose praleidžiama, neįvertinama. Pirmiausia, branduolinė energetika dabar susiduria su didelėmis saugumo ir branduolinio kuro laidojimo problemomis. Be to, išaugo jos kaina. Dėl šių priežasčių dabar vyrauja nusivylimas branduoline energetika ir daugelyje šalių, kaip ir Lietuvoje, branduoliniai reaktoriai uždarinėjami.
Tarkime, kad valdoma termobranduolinė sintezė išties bus panaudota. Tačiau energetikos ekologinis pavojus kils ne dėl to, kad išseko energijos šaltiniai, o dėl pačios ne saulės kilmės energijos gamybos kiekio pasaulyje. Kaip žinia, iš Saulės Žemė gauna milžiniškus kiekius energijos ir išsaugo pastovią vidutinę temperatūros tai reiškia, kad Žemė ir išspinduliuoja panašų energijos kiekį į kosmosą, kokį gauna iš saulės,t.y. energijos balansas, antraip sistema prarastų pusiausvyrą. Žemė arba įšiltų, arba atšaltų ir abiem atvejais taptų planeta be gyvybės.
Objektyviai šis balansas nėra visiškai tikslus, jis labai nežymiai skiriasi. Jis būtų tikslus, jeigu būtų kalbama apie asteroidą, kuriame nėra gyvybės. Tačiau Žemėje yra gyvenimas, yra augalai, gyvūnai, kurie Saulės energijos dėka kuria gyvąją materiją, besirandančią nuolatinėje apykaitoje. Taigi ne visa iš Saulės gauta energija Žemės grąžinama į kosmosą. Dalis jos užkonservuojama Žemės gelmėse. Organinio kuro atsargose kaip tik yra dalis Saulės energijos, kurią Žemė gauna iš neišspinduliuoja atgal į kosmosą. Čia svarbu suprasti, kad gyvenimas, jo evoliucija ilgus šimtmečius vyko tik labai nežymaus tokio disbalanso sąlygomis. Ir šio nežymaus disbalanso keitimas yra labai pavojingas žmonijai.
Deja, Žemės šilumos pusiausvyra jau kinta. Vis daugiau vartojame energijos, kurią biosfera kaupė per amžius. Ši dirbtinė energija išsisklaido ir šildo žemynus, vandenyną, atmosferą. Kad ir kokia maža būtų ši dirbtinės energijos į Žemės šilumos balansą injekcija, ji būtinai padidins mūsų planetos temperatūrą. Šiuo metu, kai pasaulyje gaminamos energijos kiekis dar matuojamas Saulės energijos procento šimtosiomis dalimis, tokio Žemės “atšilimo” galima ir nejusti bei nepaisyti.