Nešvarumai ir atmosferos teršalai
Dar prieš porą šimtmečių gamta buvo palyginti švari. Tai liudija Lietuvos teisiniai gamtosaugos aktai, priimti pirmieji Europoje.Atmosferos užterštumas pradėjo sparčiai didėti pradėjus plačiai vartoti akmens anglis. Tačiau gamtos užterštumo kreivė staigiai pakilo maždaug nuo 1950 metų, kai ypač sparčiai pradėjo augti automobilių, aviacijos ir laivų statybos pramonė. Jei XX a. pradžioje pramonės gamyboje buvo panaudojami 19 cheminių elementų, amžiaus viduryje – apie 50, tai šiuo metu per 100 elementų. Tai sukėlė naują kokybinį atmosferos užterštumą labai nuodingais junginiais bei sunkiųjų ir retųjų metalų aerozoliais. Du trečdaliai Lietuvos teritorijos veikia neigiami antropogeniniai veiksniai. Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis apie 80 % ligų sukelia užteršta atmosfera, vanduo, maisto produktai. Ekologinės problemos jau tapo politiniu klausimu, kurio neįmanoma išspręsti atskiros valstybės ar respublikos ribose. Rimtas dėmesys gamtos degradacijos problemoms buvo skirtas 1972 metais Stokholme Jungtinių Tautų konferencijoje. Nuo to laiko ruošiamos ir apsvarstomos valstybinės ir tarptautinės programos, apimančios gamtos apsaugos klausimus. Tarptautinė Žemės diena, vykstanti kiekvienais metais, skatina ekologinių problemų tyrimus ir ekologinių žinių sklaidą.
KELIŲ ĮTAKA APLINKAI
Tik pradėjus kelio tiesimo žemės darbus, keičiasi landšaftas ir vietovės hidrogeologinis režimas.
Įrengiant kelio sankasą, pažeidžiamas ekologinis žemės balansas, kuris neigiamai keičia dirvožemio derlingumą. Giliose iškasose dažnos nuošliaužos, sutrinka gruntinio vandens režimas. Pažeistas kraštovaizdis netenka estetinės vertės.
Kelio trasa, einanti aukštai pylimais ir giliomis iškasomis, turi įtakos ir vietovės klimatui. Kelio pylimas, eidamas per reljefo įdubimus, sulaiko šalto oro sroves, kurios pažeidžia normalią augalijos vegetaciją.
Įrengiant kelius svarbu deramai nuleisti nutekamąjį vandenį nuo kelio. Šis vanduo būna užterštas
dulkėmis, tepalais, kietomis išmetamų dujų dalelėmis ir druskomis, kurios barstomos, kad kelias neapledėtų.
Oro tarša
Žmogaus ir kitų organizmų gyvybinei veiklai atmosferos oras yra svarbiausias vartojimo produktas. Be
maisto žmogus gali ištverti 5 savaites, be vandens – 5 dienas, be oro 5 minutes. Normaliai gyvybinei
veiklai reikalingas švarus, be nuodingų priemaišų, kenksmingo spinduliavimo, be triukšmo oras.
Atmosferos teršimo šaltiniai yra dvejopos kilmės: natūralūs – gamtiniai ir antropogeniniai – žmogaus veiklos padariniai. Gamtinės kilmės priemaišų atmosferoje buvo nuo seniausių Žemės istorijos laikų. Didelė jų koncentracija (dulkių, nuodingų vulkaninių dujų) vietomis galėjo turėti neigiamos įtakos
gyvajam pasauliui.
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:
1.dulkėmis
2.mikroorganizmais,grybeliais
3.žiedadulkėmis
4.fitvaleksinais
5.balzaminėmis augalų medžiagomis
6.organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas dirbtinės taršos
komponentais: pramonės dulkėmis, dūmais kuro degimo produktais(pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais
Jie gali :
1.pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2.ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;
3.gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;
4.sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos ,kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1.anglies monoksidas – smalkės
2.azoto oksidai
3.sieros oksidai
4.angliavandeniliai
5.dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.
Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro: Degimo
metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.
CO2 + C ® 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000°C) kai anglies dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.
2CO2 ® 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:
Transportas 63,8 %
Pramonė 9,6 %
Kietų atliekų nukenksminimas 7,8 %
Stacionarus kuro deginimas 1,9 %
CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemaglobinu ir sudaro labai patvarų junginį-karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. Pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemaglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.
Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas,kvėpavimas,širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje-koma ir net mirtis. Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms ,ypač jei jie rūko. Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.
Azoto oksidai
NO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.
Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:
Transportas 39,3 %
Stacionarus kuro deginimas 48,5 %
Kietų atmatų nukenksminimas 2,9 %
Pramonė 1,0 %
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Taip pat Mažeikiai(dėl „Mažeikių naftos“ ir šalia esančios cemento gamyklos)
Azoto oksidų įtaka sveikatai:Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę.
Sieros oksidai
SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas)–bespalvės, turinčios specifinį kvapą, dujas
Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:
Stacionarus kuro deginimas 73,5 %
Pramonė 22,0 %
Transportas 2,4 %
Kietų atmatų nukenksminimas 0,3 %
Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).